infa.lt

youtube kadras

Talino Linnamėjos rusų vidurinės mokyklos (TLVL) direktorius Sergejus Garanža, kuris daugelį metų neišlaikė reikalaujamų estų kalbos mokėjimo testų, pirmadienį paskelbė atsistatydinantis. Jis nenurodė atsistatydinimo priežasties, rašo estų ERR.

„Tai nebuvo toks lengvas sprendimas, kaip kai kam gali pasirodyti, tačiau tai yra mano sąmoningas sprendimas”, – sakė A. Garanža. „Ar aš pakeisiu savo sprendimą? Ne, savo žodžių lengva ranka nemėtau”.

Meras Mihailas Kõlvartas (centre) jau žinojo apie Garanžos planus atsistatydinti.

„Esame dėkingi Sergejui Garanžai už jo ilgametį indėlį į švietimą”, – rašė M. Kõlvartas savivaldybės laikraštyje „Stolitsa”, kuris buvo pirmasis šaltinis, pirmadienį pranešęs apie S. Garanžos sprendimą. „Sergejui Nikolajevičiui pavyko paruošti mūsų šaliai ne vieną mokinių kartą, kuri dabar padeda kurti mūsų bendrą ateitį. Gaila, kad iš direktoriaus pareigų atsistatydina tikras profesionalas, daugelį metų dirbęs Estijos sostinės labui ir išugdęs kelias garbingų Estijos piliečių kartas”.

Garanža dirbo Talino 64-osios vidurinės mokyklos, vėliau pervadintos Talino Linnamėjos rusų vidurine mokykla (Tallinna Linnamäe vene lütseum), direktoriumi nuo pat jos įkūrimo 1998 m. Nuo 2005 m. jis oficialiai ėjo direktoriaus pareigas.

Jis nuolat sulaukdavo kritikos dėl to, kad nesugebėjo išlaikyti estų kalbos mokėjimo egzamino C1 arba pažengusiųjų lygiu, kuris Estijoje yra privalomas mokyklų direktoriams. Nepaisant daugkartinių opozicijos raginimų atleisti jį iš direktoriaus pareigų, Centro partijos vadovaujama Talino miesto valdžia atsisakė tai padaryti.

Taip vyksta Estijoje, o štai Lietuvoje su valstybine kalba reikalai visai kitokie.

Čia valdančioji dauguma, vietoje to, kad saugotų kalbos grynumą – juk ja pasaulyje kalba tiek mažai žmonių – tiesiog įmetė į abėcėlę naujas raides – Q,W,X – turėsiančias atsirasti visuose oficialiuose dokumentuose, aiškindama, jog tuo gina žmogaus teises ir visiškai ignoruodama tą faktą, jog tokiu būdu, tų pačių „žmogaus teisių”, negina nė viena išsivysčiusi valstybė.

Nekalbant jau apie tai, kad Vilniuje įvesti ukrainiečių kalbos kursai valstybės tarnautojams, o pirkėjai kai kuriose parduotuvėse aptarnaujami nelietuvių kalba. Pagalba karo pabėgėliams būtina, bet ji neturi kenkti valstybinės kalbos interesams – tai visuomenės interesas išsaugoti savo kalbą.

Ir tą puikiai supranta Talino mokyklos direktorius, tačiau niekaip nenori suprasti Lietuvos valdančiųjų koalicija.