• Parama infa.lt veiklai
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Bronis Ropė. Pasaulinė maisto kainų krizė – ruoškimės

Bronis Ropė. Pasaulinė maisto kainų krizė – ruoškimės

10 gegužės
08:30 2022

lvzs.lt nuotr

Nukainuoto, akcijinio maisto lentynos ištuštinamos vis greičiau, žmonės renkasi pigesnius produktus, o kylančios maisto kainos yra viena aktualiausių visuomenės temų. Tačiau nacionalinės politikos lygmenyje apie maisto kainų krizę pas mus diskutuojama mažai.

Kas vyksta pasaulyje? Pasaulio banko prezidentas David Malpass praneša, kad per kelias savaites šalių, taikančių maisto eksporto apribojimus, skaičius šoktelėjo 25 proc., buvo įvestos naujos politinės intervencijos, turinčios įtakos prekybai maisto produktais.

Tokie apribojimai stipriai veikia maisto kainas ir nėra laužti iš piršto. „Breakthrough Institute“ maisto ir žemės ūkio analitiko Alex Smith teigimu, mes vis dar esame pačioje šios krizės pradžioje ir dar nepastebime visų struktūrinių iššūkių, su kuriais susiduria Ukrainos žemės ūkio gamyba.

Didžiuliai kiekiai grūdų įstrigę Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Grūdų bei aliejaus eksporto ir trąšų gamybos sutrikimai augina maisto kainas visame pasaulyje. Nuo tada, kai vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, pasaulinės kviečių kainos padidėjo maždaug 21 proc., miežių – 33 proc. Kai kurių trąšų kainos išaugo net 40 proc.

Pasaulinės aliejaus atsargos, jau ir taip smarkiai nukentėjusios nuo karo, mažėja toliau. Indonezija, vykdanti daugiau nei trečdalį pasaulinio augalinio aliejaus eksporto, pradėjo visiško palmių aliejaus eksporto draudimo įvedimą, sukeldama pavojų destabilizuoti pasaulinę augalinio aliejaus rinką, kurioje jau ir taip stebimos aukščiausios kainos. Kas laukia netolimoje ateityje, kai reikės nuiminėti šį pavasarį pasėtą derlių, mes net nenumanome.

Puikiai žinome apie Ukrainoje, vienoje didžiausių maisto eksportuotojų, užminuotus laukus ir kitokį Rusijos vykdomą žemės ūkio naikinimą. Ukrainos ūkininkai negali gauti reikalingų trąšų ir kitų medžiagų. Rusų armija sprogdina ūkininkų degalų saugyklas, tad lieka nepakankamai degalų traktoriams ir kitai ūkio technikai.

Darbuotojai pasitraukia, kad stotų į kovą arba išvyktų iš šalies, todėl daug ūkių lieka bejėgiai. Ukrainos ūkininkų atsargos iš rudens derliaus įstrigusios sandėliuose už Rusijos mūšio linijų ir yra didžiuliame pavojuje. Rusijos karas sumažins Ukrainos 2022 m. derlių ir to pasekmės palies daugelį šalių, kurios priklauso nuo Ukrainos kviečių, kukurūzų ir aliejaus tiekimo.

Davidas M. Beasley, Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos vykdomasis direktorius teigia, kad „nėra tokio precedento nuo Antrojo pasaulinio karo“. Daug Ukrainos ūkių praleido kritinius sodinimo sezonus. Europos trąšų gamyklos smarkiai mažina gamybą dėl didelių energijos kainų. Ūkininkai mažina trąšų kiekį, tad kyla grėsmė kito derliaus dydžiams.

Ką tik Lietuvoje viešėjusio Europos Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį Janusz Wojciechowski teigimu, svarbu dėti visas pastangas, kad nei ES, nei pasaulio neištiktų maisto trūkumas.

Kol kas maisto produktų iš ES eksportuojame daugiau nei importuojame. Komisaras neslepia, kad krizę ES žemės ūkis jaučia ne vienodai. Stipriau reaguoja degalų, energijos, trąšų ir pan. kainoms jautrūs sektoriai. Tačiau pripažįstama, kad pasauliniu mastu maisto trūkumas tikrai pasijaus vis labiau, ypač tose trečiosiose šalyse, į kurias ES eksportuoja didžiausius kiekius grūdų ir jų produktų.

Aš nelabai sutikčiau su kai kurių politikų teiginiais, neva ES nėra grėsmės dėl apsirūpinimo maistu. Matydamas situaciją Lietuvoje, įžvelgiu tendencijas, kad dėl konkurencinių sąlygų skirtumo, dėl nacionalinės valdžios abejingumo, dėl vis labiau augančios naštos, žemdirbiai praranda bet kokią motyvaciją užsiimti veikla, kuri jiems dažnai tampa nuostolinga.

Ūkiai užsidarinėja, likviduojasi, ypač smulkesni ir vidutiniai, prarandame gamybos pajėgumus. Žemės yra, žmonių, galinčių ją dirbti, yra, tačiau ūkiai likviduojasi. Jeigu ši tendencija dar labiau sustiprėtų, sušlubuotų ir galimybės apsirūpinti maistu, ypač tam tikrais produktais. Be abejonės, pirmiausia tai pasireikštų papildomu kainų augimu.

Jokiu būdu nereikia išsigąsti ir neišmintingai bandyti išvengti krizės užpildant visus sandėliukus ir garažus maisto atsargomis. Mano tikslas yra iškelti šią temą į politines diskusijas, įtraukti į sprendimų priėmimą tiek žemdirbius atstovaujančias organizacijas, tiek vartotojus. Išlaikyti žemės ūkio pajėgumus mums visiems – maisto valgytojams – ne mažiau svarbu nei žemdirbiui. Nors žemės ūkio profesijos nėra pačios madingiausios, tačiau maistas „iš mados“ neišeis niekada.

Šiandien dar aktualesne tampa maisto švaistymo tema. Ši problema aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Europos Sąjungos šalys įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo“.

Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį žiedinės ekonomikos paketą. Daug metų keliu šį klausimą ir Lietuvoje. Pirmiausia maisto švaistymą turėtume pažaboti viešose įstaigose: mokyklose, ligoninėse, socialinėse įstaigose ir pan.

Be abejonės, jei vietinį maistą laikytume prioritetu viešuosiuose pirkimuose, tai taip pat leistų išvengti maisto atliekų susidarymo tiek ūkiuose, tiek transportavimo metu, skatintume vietos ekonomiką, o taip pat galėtume užtikrinti pačią šviežiausią produkciją vartotojams, iš kurių didelė dalis yra vaikai mokyklose.

Ką galime padaryti, kad stabilizuotume maisto kainas ir išlaikytume maisto produkcijos gamybos pajėgumus, kad užtikrintume pakankamai saugaus, sveiko maisto už prieinamą kainą vartotojams? Pirma priemonė šito išvengti, sakyčiau, vis tik yra ES tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimas ir sąžiningų konkurencinių sąlygų ES užtikrinimas. Ties šiuo uždaviniu kartu su žemdirbiais atkakliai dirbame jau ne pirmus metus.

Europos Komisija pasinaudojant krizių rezervu, ES žemės ūkio sektoriui siūlo 500 mln. eurų vertės paramos rinkinį, iš kurio būtų remiami labiausiai nuo karo Ukrainoje padarinių nukentėję gamintojai. Lietuvai numatyta suma iš šio paketo yra 7,7 mln. eur. Tad dar kartą raginu Vyriausybę į šią galimybę nežiūrėti atsainiai ir prisidėti prie šios sumos visais leistinais 200 proc.

Pasinaudokime galimybe į strateginį žemės ūkio planą įtraukti paramą tiksliajai (precizinei) žemdirbystei. Šis žemdirbystės būdas modernių technologijų dėka leistų siekti Žaliojo kurso tikslų, mažinant perteklinį brangų tręšimą, o taip pat, kas šiuo metu itin svarbu, leistų sumažinti priklausomybę nuo trąšų tiekėjų.

Europos Komisija sugrąžino nacionalinius strateginius planus valstybėms narėms su pastabomis ir suteikė papildomo laiko koreguoti juos, atsižvelgiant į susidariusią padėtį dėl karo Ukrainoje ir pasaulinę maisto krizę.

Tad Vyriausybė kartu su visuomenės atstovais prie apskrito stalo turi labai rimtai padirbėti prie šio dokumento korekcijų, kad Europos Komisija galėtų patvirtinti iki galo išdiskutuotus, Lietuvos maisto gamintojams ir vartotojams reikalingus kompromisus.

Jau kelis kartus raštiškai dėl to kreipiausi į Vyriausybę, tačiau laiko yra nedaug, tad raginu tiek žemdirbius, tiek vartotojus savo iniciatyva kreiptis į savo rinktus politikus ir kuo skubiau kelti šiuos klausimus politinėje darbotvarkėje.

Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. - Nuoširdžiai ačiū parėmusiems.
žiūrėjo 330

Žymos

Atsiliepimų 4

  1. Vytautas    -  2022-05-10, 08:43

    Koděl Ropė balsavo uż žalią paso galiojimo pratęsimą dar metams. Panašu, farmos biznis labai dosnus ir šiam parlamentarui.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Tautietis    -  2022-05-10, 08:55

    Vyksta tyčiniai nunulinimai o jai Ropė balsavo už žalyjį pasa tai viskas aišku kokia agenda jo mintyse !

    Atsakyti į šį komentarą
  3. azq    -  2022-05-10, 09:49

    Dar vienas eurokolūkio administratorius apsireiškė.Bent jau susileido 4 šyrkos dozę?

    Atsakyti į šį komentarą
  4. VŽA    -  2022-05-10, 17:27

    Paruošiamieji darbai, kad kainos didės, todėl ruošia liaudį. Kaip buvo sovietmečiu: Po prosbe trudiasšichsia. (Dirbančiųjų prašymu)…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Lasvas žodis
Paremti infa.lt per PayPal

Apklausa

Ar sulauksime pirmalaikių rinkimų?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Ramūnas Karbauskis. V. Landsbergis valstybės vadovu pripažintas tik S. Skvernelio demokratų balsų pagalba

Ramūnas Karbauskis. V. Landsbergis valstybės vadovu pripažintas tik S. Skvernelio demokratų balsų pagalba

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Lietuva, galbūt, tuoj turės dar vieną „prezidentą“, nerinktą, bet valdančiųjų prastumtą buldozeriu

Lietuva, galbūt, tuoj turės dar vieną „prezidentą“, nerinktą, bet valdančiųjų prastumtą buldozeriu

atsiliepimų 9 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Super galios

Jolanta Blažytė. Super galios

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų vakcinų?

Jolanta Blažytė. Kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų vakcinų?

atsiliepimų 10 Skaityti visą įrašą
    Teisininkas: „Stambulo konvencijoje aiškiai parašyta, kad ji yra prieš vyrus“

Teisininkas: „Stambulo konvencijoje aiškiai parašyta, kad ji yra prieš vyrus“

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Vyriausybės planas – įsteigti asmeninę kariuomenę reorganizuojant Šaulių sąjungą

Vyriausybės planas – įsteigti asmeninę kariuomenę reorganizuojant Šaulių sąjungą

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Prof. Ignas Vėgėlė. Dabartinė politika, geriausiu atveju, primena mėgėjišką saviveiklą

Prof. Ignas Vėgėlė. Dabartinė politika, geriausiu atveju, primena mėgėjišką saviveiklą

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Pasaka apie sparnuotą būseną

Pasaka apie sparnuotą būseną

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Ar Rusija gali užpulti NATO? Lenkijos generolas: Putinas yra iracionalus, todėl gali būti visko

Ar Rusija gali užpulti NATO? Lenkijos generolas: Putinas yra iracionalus, todėl gali būti visko

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Kuro kainos. Nesekmadieniniai skaitiniai #105

Gintaras Furmanavičius. Kuro kainos. Nesekmadieniniai skaitiniai #105

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    LŠS naujienos, prezidento [s]pjūvis, riaušių įranga kariuomenei, naujas „krizių valdymas“ – kur link einame

LŠS naujienos, prezidento [s]pjūvis, riaušių įranga kariuomenei, naujas „krizių valdymas“ – kur link einame

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Dvasininkas Arnoldas Valkauskas. Stebime ketinimus atsisakyti prigimtinio vyro ir moters papildomumo

Dvasininkas Arnoldas Valkauskas. Stebime ketinimus atsisakyti prigimtinio vyro ir moters papildomumo

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Lietuvos vyskupai: Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia

Lietuvos vyskupai: Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Verslui žlungant dėl Kinijos sankcijų, kurias išprovokavo Lietuvos valdžia – pastaroji siūlo jam paskolas

Verslui žlungant dėl Kinijos sankcijų, kurias išprovokavo Lietuvos valdžia – pastaroji siūlo jam paskolas

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą

Pagarba. Kaltas ne išprotėjęs senelis, bet tie, kurie leido priimti tokį antikonstitucinį ir su realybe...

Kitaip tariant, "untermenšinai". Ukrai, aišku, arijai. Kažkur girdėta ;)...

Galima plačiau apie "pralaimėjimą". Ukrai taip laimi, kad greitai džiautis jų "pergale" liks tik jankiai...

Tikrai taip Petrai, reikia tokios jėgos kad planeta virstų pelenais, ir joje niekas per tūkstantmečius...

- Kisingeris pasakė tai, kaip mąsto Putinas. Be trealiai kokia gali būti kalba apie ankstesnį...

Hm

Ukraina, Baltarusija slavai, o jau rusai azijatų mišrūnai, dėl to jie tokie laukiniai, kariauja su...

"briedus" rašinėjate, vyriausybės tam turi tokius įrankius kaip intel ME, amd PSP ir t.t. T.y.,...

Kodėl man nereikia pripažinimo jog prieš 4 dešimtmečius tikrai buvau abiturientas? Nes turiu tai patvirtinantį...

Matai Ukraina, Baltarusija, Rusija yra slavų tautos. Tai labai keista kad jos kariauja tarpusavyje....

Hm

...kas ant kitų sako, ant savęs pasisako, Lietuvių liaudies patarlė ;)...

Lietuvoje seniai nera! Negalima laikyti vyrais vergaujanciu ponams 30 metu,o ypac - beganciu vergauti svetur,uzuot...