infa.lt

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, kad Rusijos prezidento pareiškimai, kuriais jis palygino situaciją su Donbaso ir Kosovo respublikų nepriklausomybės pripažinimu, apsunkina Belgrado poziciją, rašo BBC.

„Situaciją dar labiau komplikavo Putino pareiškimai. Bijau, kad ekonominė padėtis taps daug sudėtingesnė”, – sakė Vučičius po vizito Berlyne, kur susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Berbock.

Anksčiau duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt” Vučičius sakė, kad, jo nuomone, Putinas išnaudoja situaciją su Kosovu savo naudai.

Kodėl Serbija laikosi ypatingos pozicijos karo Ukrainoje atžvilgiu

Balandžio 26 d. per susitikimą su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu V. Putinas pareiškė, kad Rusija pripažino separatistinių DLR ir LLR nepriklausomybę remdamasi Kosovo respublikos, kurios sprendimo paskelbti nepriklausomybę teisėtumą pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas, precedentu.

„Puikiai prisimenu Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame sakoma, kad bet kurios valstybės teritorija, įgyvendindama apsisprendimo teisę, neprivalo kreiptis į centrinę šalies valdžią dėl leidimo paskelbti savo suverenitetą”, – tada sakė V. Putinas.

Atsakydamas į tai, A. Guterresas priminė, kad JT nepripažino Kosovo nepriklausomybės.

Serbija, kaip ir Rusija, nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės. Pagal Serbijos konstituciją Kosovas yra Serbijos Respublikos dalis.

Po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, Serbija pritarė Maskvą smerkiančiai JT rezoliucijai, tačiau neprisijungė prie tarptautinių sankcijų.

Serbija sutinka su europiečiais vertinant konflikto Ukrainoje pobūdį, tačiau netiki sankcijų politika, aiškino Vučičius.

„Mes dešimtmečius buvome sankcijų aukos ir netikime sankcijų politika. ES šalys vis dar diskutuoja, pavyzdžiui, dėl naftos ar dujų embargo. Turime savo interesų. Be to, mes dar nesame ES nariai. Deja”, – „Handelsblatt” sakė Serbijos prezidentas.

Penktadienį Vučičius, kuris neseniai buvo išrinktas antrai prezidento kadencijai, turėtų pasakyti kalbą tautai, kurioje, kaip tikimasi, bus paliesta antirusiškų sankcijų tema.

Serbijos ministro pirmininko pavaduotoja, kalnakasybos ir energetikos ministrė Zorana Mihajlovič ketvirtadienį pareiškė, kad šalies energetiniam saugumui užtikrinti būtina mažinti šalies priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo – Rusijos.

„Tai paskutinė akimirka padaryti viską, kas įmanoma, kad turėtume daugiau tiekėjų, kad būtume saugūs. Energetinio saugumo didinimas ir diversifikavimas daugelyje Europos šalių turėjo įvykti anksčiau, o ne laukiant krizės, ir turime suprasti, kaip blogai priklausyti nuo vieno tiekėjo, kad ir kas jis būtų”, – sakė Mihajlovič.

Tai ji pareiškė per susitikimą dėl dujų tiekimo diversifikavimo (įvairinimo), kuriame dalyvavo Bulgarijos, Rumunijos, Šiaurės Makedonijos, Graikijos, Turkijos, Azerbaidžano ir Ukrainos ministrai bei Europos Komisijos atstovai.

ES kol kas nesvarsto galimybės įvesti dujų embargą, nors pažadėjo iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti dujų pirkimą iš Rusijos. Dieną prieš tai Europos Komisija pasiūlė 27 ES šalims sugriežtinti sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje ir nuspręsti dėl laipsniško naftos embargo.