Trečiadienį (gegužės 4 d.) Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė Ukrainai pokario atkūrimo paketą, kuris padėtų jai atsigauti po to, kai baigsis Rusijos pradėtas kaimyninėje šalyje karas, rašo Euractiv.
„Šis paketas turėtų sutelkti didžiules investicijas, kad būtų patenkinti šalies poreikiai ir įvykdytos būtinosios reformos”, – pareiškė ES vadovė Europos Parlamentui, pasiūliusi šeštąjį sankcijų Maskvai paketą, įskaitant naftos embargą.
„Norime, kad Ukraina laimėtų šį karą. Tačiau taip pat norime sudaryti sąlygas Ukrainos sėkmingam atsikūrimui po karo”, – pridūrė Ursula von der Leyen.
Tačiau ji nepateikė detalių apie tai, ką toks paketas galėtų apimti. Aišku tik tai, kad ES ir kitos Vakarų šalys greičiausiai turės prisidėti.
Reikalingos didžiulės investicijos
Europos investicijų banko (EIB) prezidentas Werneris Hoyeris balandžio mėn. įspėjo, kad Ukrainos atstatymui reikės didžiulių investicijų iš valstybės biudžeto ir privataus kapitalo.
„Jei pagaliau gausime galimybę atstatyti Ukrainą, tuomet kalbėsime apie kol kas neįsivaizduojamas sumas”, – sakė W. Hoyeris.
Neseniai atliktame Ekonominės politikos tyrimų centro (CEPR) tyrime apskaičiuota, kad karas šaliai kainuos nuo 200 iki 500 mlrd. eurų. Balandžio mėn. Pasaulio bankas paskaičiavo, kad vien fizinė žala infrastruktūrai siekia 60 mlrd. eurų, o kiti skaičiavimai yra dar didesni.
„Jame galėtų būti nustatyta etapų ir tikslų sistema, kad būtų užtikrinta, jog Europos pinigai iš tiesų būtų naudingi Ukrainos žmonėms ir išleisti laikantis ES taisyklių”, – sakė Ursula von der Leyen, turėdama omenyje siūlomą pokario atkūrimo paketą.
„Jis galėtų padėti kovoti su korupcija. Turime tai padaryti. Jis galėtų suderinti teisinę aplinką su Europos standartais ir iš esmės pagerinti Ukrainos gamybos pajėgumus”, – pridūrė ji.
„Galiausiai tai sudarys sąlygas Ukrainos ateičiai ES bendrijoje”, – Europos Parlamente sakė L. von der Leyen.
Tikimasi, kad Europos Komisija iki birželio mėn. įvyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo pateiks nuomonę dėl Ukrainos narystės.
Norinčios įstoti į ES šalys paprastai susiduria su ilgu ir sudėtingu procesu, kuris dažnai reikalauja esminių reformų, kad būtų pasiekti bloko politinės ir ekonominės konvergencijos standartai.
Ukraina pareiškė, kad iki šios savaitės pabaigos baigs rengti antrąją klausimyno dalį dėl Ukrainos gebėjimo prisiimti narystės įsipareigojimus ir vasarą tikisi teigiamo atsakymo.
Regioniniai įsipareigojimai
Tuo tarpu Europos miestai ir miesteliai imasi remti Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijas, taikydami tarpusavio pagalbos schemas, subnacionaliniai lyderiai siekia atkurti karo nuniokotą šalį.
Ilgalaikės partnerystės kūrimas taip pat buvo pasiūlytas nacionaliniu lygmeniu: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES miestus ir regionus susijungti su jo šalies miestais ir regionais, reikalingiems atstatymo.
Vis dėlto pagrindinis klausimas, susijęs su bet kokiu tokiu planu, lieka tai, iš kur bus gauta lėšų jam įgyvendinti, nes Europos vykdomosios valdžios institucija įspėjo, kad bloko biudžete nėra daug galimybių manevruoti.
„Jūs visi turite reikalų su biudžetais savo miestuose ir regionuose, ir žinote, kaip yra: biudžetai yra fiksuoti ir paprastai juose mažai lankstumo, taip pat yra ir su Europos Sąjungos biudžetu”, – praėjusią savaitę vietos Europos vadovams kalbėjo Europos Komisijos narys, Marošas Šefčovičius, atsakingas už tarpinstitucinius santykius ir prognozavimą.
Atkreipdamas dėmesį į tai, kad dėl dabartinio septynerių metų ES biudžeto buvo susitarta prieš pandemiją ir Rusijos agresiją, jis sakė: „Jis, turiu pripažinti, yra gana griežtas ir mažai lankstus”.
Nors dabartiniame ES biudžete nėra daug erdvės manevrui, gali būti prieinamas kur kas gausesnis lėšų šaltinis, t. y. turtas, kurį ES valstybės narės ir JAV konfiskavo pagal sankcijas Rusijai.
Ypač Rusijos centrinio banko įšaldytos užsienio valiutos atsargos galėtų suteikti svarbią reikiamų lėšų dalį, jei ES ir JAV norėtų jas panaudoti šiam tikslui. Šiuo metu JAV ir ES yra įšaldyta apie 300 mlrd. eurų Rusijos rezervų.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Jau matau, kai blizga zelios ir Co akutės – bus ką vogti. Bijau, per anksti – permokėjus už energetiką (ne tik), vogti nebeliks ką. Nebent, iš Ukrainos likus kokiai 10% teritorijos, ir milijardas – kitas bus pinigai…
lesas vogs,o ubagai – atidavines rusams desimteriopai!?