infa.lt

Tuoj bus panaikinta ekstremali padėtis, kuri pirmiausiai, mano nuomone, buvo tik kai kurių galvose. Anaiptol nesididžiuoju, kad nesiskiepijau nuo covido. Tiesiog stebėjau kaip pradžioje skiepai lydėti su policijos palyda galiausiai buvo švirkščiami bet kur.

Tai negalėjo nekelti nepasitikėjimo, tuo labiau, kad skiepyti ėmė sirgi taip pat sėkmingai. Man buvo įdomu žiūrėti, kaip ekstremali situacija pereina į ekstremalų durnizmą.

Ir kaip valdžia mane myli, kiek daug daro, kad tik pasiskiepyčiau – ir ragino, ir gėdino, ir žadino mano pilietinį sąmoningumą, grasino baudomis, paskui tai peraugo į draudimus lankyti renginius, šalinimą iš darbo, galiausiai imta kalbėti apie ruošiamą pragarą ir trūko vieno žingsnio iki fizinio susidorojimo.

Kai skaitau pasisakymą: „Tris kartus pasiskiepijau, du kartus sirgau”, suprantu, kad toks žmogus skiepysis ir 4 kartą, jei tik jam lieps, nors tas skiepas jam tiek pat veiks, kaip švęsto vandens injekcija.

***

Šis laikotarpis parodė, kad kritiškai ir savarankiškai mąstančių žmonių pas mus labai mažai. Užtat yra daugybė žmonių, kurie linkę persekioti kitus, mėgsta niekinti, pateisina prievartą ir su entuziazmu tai daro, jausdami valdžios palaikymą, o valdžios maniakai tiesiog lenktyniavo, kaip dar labiau pakiršinti.

Kitaip sakant, susiformavo aiškiai buko vienpusio mąstymo į smurtą prieš savo artimą linkusi visuomenė, kurioje aukščiausias vietas užima tie, kurie turi sumanymų, kaip dar padidinti paniekos lygį ir patobulinti kankinimo būdus. Kol kas tik psichologinius.

***

Valdžia iš viso nežinojo ką daro ir savo eksperimentus pateikė, kaip mokslo įrodytą faktą.
– karantinas
– visuotiniai skiepai
– kaukės
– laikykitės atstumo
– galimybių pasas ir t.t.

Priminsiu, kad kai užsikrėtimų per dieną buvo po 12 000 tada atšauktas galimybių pasas, imti naikinti ribojimai ir… epidemija baigėsi. Jokie kvailių sugalvoti eksperimentai neveikė. Toks pat rezultatas, mano manymu, būtų pasiektas, jei nieko nebūtų daroma.

***

Ką sunaikino virusas man?

Pirmiausia pasitikėjimą oficialiais informacijos šaltiniais. Dauguma atvejų jie virto buka vienpusiška propagandine tryda. Žurnalistika kaip tokia, kuria būtų galima pasitikėti, praktiškai mirusi, bet gerai balzamuota brangiai kainavusiais valdiškais tepalais.

Antra, pasitikėjimu medicinos sritimi. Žinodami,kad tai eksperimentinė vakcina, dauguma gydytojų tylėjo, net girdėdami apie daugybę komplikacijų ir net mirčių po tų procedūrų, jie irgi nekėlė klausimų, negynė nei savęs, nei pacientų. Kaip ir kitose visuomenės srityse jie buvo linkę persekioti tuos kolegas, kurie išdrįso manyti kitaip.

Trečia, pasitikėjimą meno pasauliu. Daugelis įvairių sričių menininkų noriai prisidėjo prie žmonių niekinimo ir menkinimo kampanijos, tylėjo, kai aiškiai matė kaip ribojamos laisvės arba siūlė dar labiau jas riboti. Mano įsitikinimu, menininkas, kuris nesupranta, kas yra laisvė, už ją nepasisako, nieko negali esmingo sukurti.

Putinas turi savo dainuojančius chalujus šaukiančius į karą, mūsų valdžia turi tokius pat savo chalujus.

Ketvirta. Pasitikėjimą valdžios sprendimais.

Penkta. Pasitikėjimą mokslu. Aiškiai pasimatė, kad jis tapo politikos tarnaite. Kelią iš Kauno į Vilnių galima matuoti per Kanadą, o skaičių pateikti kaip mokslo faktą. Kai tiek daug šaltinių, tikrai nežinau, kuris mokslo šaltinis tikras, o kuris apmokėtas. Negaliu tikėti, kai kaip mokslininkas pristatomas kažkoks piemuo su auskaru nosyje ir kad jis kažką gali pasakyti, kaip valdyti pandemiją.

***

Nieko nelaimėjo nei nesiskiepiję, nei tuo labiau kaip ordiną demonstravę savo galimybių pasus, kurie dabar vaizduoja lyg nieko ir nebuvo, lyg jie nesiūlė kitų persekioti iki pilietybės atėmimo, nenorėjo susitikti su pažįstamais, kadangi jie neskiepyti arba atsisakė giminaičių dėl tos pačios priežasties.

Galvoju, kad mes visi daug pralošėme. Nors gal taip ir turėjo būti.

Pirmą kartą medžiaga paskelbta autoriaus FB paskyroje.