infa.lt

Europos perėjimas prie tvarios ir skaitmeninės visuomenės įmanomas tik laikantis strateginio požiūrio į žaliavas, -reikalingas mikroschemoms, elektra varomoms transporto priemonėms ir atsinaujinančiosios energijos technologijoms gaminti, pirmadienį (balandžio 25 d.) pareiškė už vidaus rinką atsakingas ES Komisijos narys Thierry Bretonas, rašo Euractiv

„Be strategiškesnio požiūrio į pirminių ir antrinių žaliavų pajėgumų plėtojimą Europoje nebus nei ekologiško ir skaitmeninio perėjimo, nei technologinės lyderystės, nei atsparumo”, – sakė už vidaus rinką atsakingas T. Bretonas.

COVID-19 pandemija, invazija į Ukrainą ir energetikos krizė parodė, kad Europos aprūpinimas medžiagomis, reikalingomis ekologiškam ir skaitmeniniam perėjimui, nėra saugus.

Pasak Bretono, tai reikia spręsti, nes žaliavos yra Europos atsparumo ramstis.

Pirmadienį pristatyto Belgijos Katholieke universiteto atlikto tyrimo duomenimis, siekiant įgyvendinti klimato kaitos tikslus, Europoje labai padidės žaliavų naudojimas.

Pavyzdžiui, remiantis tyrimu, kurį užsakė spalvotųjų metalų gamintojams ir perdirbėjams atstovaujanti pramonės grupė „Eurometaux”, Europai reikės 3500 % daugiau ličio ir 330 % daugiau kobalto.

Tyrimo duomenimis, Europos planams gaminti švarios energijos technologijas įgyvendinti iki 2050 m. kasmet reikės didžiulių žaliavų kiekių:

5 mln. tonų aliuminio (33 proc. daugiau nei šiandien)
5 mln. tonų vario (35 %)
800 000 tonų ličio (3 500 %)
400 000 tonų nikelio (100 %)
300 000 tonų cinko (10-15 %)
200 000 tonų silicio (45 %)
60 000 tonų kobalto (330 %)

Svarbiausių žaliavų aktas

Šiuo metu akmens anglies vartojimu paremtoje Kinijos ir Indonezijos metalo gamyboje dominuoja akumuliatorių metalų ir retųjų žemių, esančių magnetuose, naudojamuose vėjo turbinose ir elektros baterijose, rafinavimas.

Tuo tarpu ES aliuminio, nikelio ir vario tiekimas priklauso nuo Rusijos, o tai jau sukėlė problemų pramonei.

Europos Komisija jau daugiau nei dešimtmetį stebi ES žaliavų tiekimą. Tačiau ji nenumatė, kad „didelė pasaulio dalis, kuri mums tiekė iki šiol, t. y. Kinija ir Rusija, daugiau nebetieks”, – sakė Komisijos Pramonės ir vidaus rinkos departamento (DG Grow) generalinė direktorė Kerstin Jorna.

Pasak jos, dabar Europai reikia holistinės žaliavų politikos. Pagrindinės sritys – vamzdynų projektų rizikos mažinimas ir Europos vidaus tiekimo, perdirbimo ir perdirbimo pajėgumų analizė.

Taip pat reikėtų sudaryti pasiūlos ir paklausos žemėlapį, atsisakyti Kinijos ir Rusijos bei bendradarbiauti su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Ukraina, Serbija ir Kanada.

„Turi būti numatytas esminis, plataus užmojo aplinkosauginis ir socialinis deramas patikrinimas”, – sakė Poliscanova. „Taip, dabar turime naują [deramo patikrinimo] pasiūlymą, tačiau į jį vis tiek neįtraukta daug kasybos projektų ir jame nėra jokio prasmingo būdo, kaip spręsti poveikio aplinkai klausimą, nes jis šiuo metu yra rengiamas”, – pridūrė J. Poliscanova.

Susirūpinimas dėl tiekimo saugumo

2021 m. Tarptautinė energetikos agentūra įspėjo apie artėjantį medžiagų, kurių labiausiai reikia kovai su klimato kaita, tiekimo iššūkį. KUL ataskaitoje tai pakartojama, įspėjant apie pasaulinį svarbiausių metalų, tokių kaip litis, kobaltas, nikelis, retosios žemės ir varis, tiekimo trūkumą.

Pasaulinė skuba apsirūpinti žaliavomis bus dar didesnė, jei tokios ekonomikos šalys kaip ES paspartins savo energetikos pertvarką, apie kurią šiuo metu svarstoma reaguojant į karą Ukrainoje.

„Europa turi skubiai nuspręsti, kaip užpildyti gresiantį pirminių metalų tiekimo trūkumą. Jei nebus ryžtingos strategijos, ji rizikuoja tapti priklausoma nuo netvarių tiekėjų”, – sakė pagrindinė ataskaitos autorė Liesbet Gregoir.

Jos tyrime nurodytos penkios pagrindinės sritys, į kurias reikia atkreipti dėmesį, kad iki 2050 m. būtų pasiekta tvari švarios energijos gamyba. Pirmosiose trijose srityse daugiausia dėmesio skiriama kasybos ir perdirbimo pajėgumų didinimui ES ir Europos išorės tiekimo diversifikavimui.

Tyrime teigiama, kad teoriškai naujomis vietinėmis kasyklomis galima patenkinti nuo 5 iki 55 proc. 2030 m. Europos poreikių, o ličio ir retųjų žemių projektai jau rengiami.

Tačiau, nors tai padėtų sukurti naujų darbo vietų, ypač regionuose, kuriuose atsisakoma akmens anglių kasybos, naujų kasyklų atidarymas pareikalaus pakeisti Europos mąstyseną.

„Kalbant apie kasybą, turime padidinti investuotojų patrauklumą investuoti į kasybą”, – EURACTIV sakė Gregoiras. „Leidimų išdavimo procedūros trunka ilgai. Taigi turime rasti būdą, kaip gauti visuomenės paramą, užtikrinant skaidrumą ir pasitikėjimą, kad kasyba yra reikalinga. Ji daro poveikį, tačiau poveikį galima suvaldyti”.

Tuo tarpu jau esamos Europos metalų gamybos problemas taip pat reikia spręsti. Perdirbimas yra labai daug energijos reikalaujanti veikla, todėl dėl didelių energijos sąnaudų silicio, cinko ir aliuminio gamyba patiria spaudimą: laikinai uždaryta 10 proc. aliuminio pramonės ir 40 proc. cinko pramonės.

Perdirbimas

Kitose tyrime minėtose srityse daugiausia dėmesio skiriama laikotarpiui po 2035-2040 m., kai tikimasi, kad perdirbimas atliks pagrindinį vaidmenį užtikrinant pakankamą žaliavų pasiūlą Europoje.

Tyrimo duomenimis, Europos pirminių metalų poreikis pasieks aukščiausią tašką apie 2040 m., o iki 2050 m. 40-75 % Europos švarios energijos metalų poreikio galėtų būti patenkinta vietiniu perdirbimu, jei Europa dabar daug investuotų ir pašalintų kliūtis.

„Perdirbimas yra ilgalaikė galimybė padidinti ES metalų ir žaliavų tiekimo atsparumą. Per pastaruosius metus antrinių žaliavų naudojimas išaugo. Pavyzdžiui, daugiau kaip 50 proc. metalų, tokių kaip geležis, cinkas ar platina, yra perdirbama”, – sakė J. Bretonas.

Tačiau reikia daugiau inovacijų, kad būtų užtikrinta, jog kitos žaliavos galėtų būti perdirbamos, o neįgyvendinus siūlomų priemonių, įspėja Gregoir, ES rizikuoja prarasti žaliavų prieinamumą ir gali turėti mažai įtakos gamybos tvarumui ir tiekimo grandinės įvairovei.