infa.lt

paveikslėlis: razorrobotics.com

Europietiškasis kolonializmas kadaise pasireiškė smurtiniu žemės užgrobimu, išteklių gavyba ir vietos gyventojų išnaudojimu. Ir dabar DI pramonė eina šiuo keliu, naudodama kitus, ne tokius akivaizdžius metodus, kaip praturtinti turtingą ir galingą elitą nepasiturinčiųjų sąskaita. Stanfordo universiteto leidykla išleido knygą apie žmogaus gyvenimo kolonizavimo problemą renkant duomenis, kuriuos IT įmonės paverčia nauja turto rūšimi.

Skirtingai nei praeities konkistadorai, IT įmonės nesiekia užgrobti žemės, tačiau pelno trokšta ne ką mažiau. Kuo daugiau vartotojų gali pritraukti produktas, tuo daugiau medžiagos gauna jų algoritmai ir tuo daugiau išteklių – tai yra duomenų – jie gali įgyti stebėdami žmonių veiksmus tiek virtualiame, tiek realiame pasaulyje.

Vietoj vergijos industrija sugalvojo naujus išnaudojimo būdus, neturtingų šalių žmonėms siūlydama mažus atlyginimus nesveikomis sąlygomis, remdamasi prielaida, kad šių regionų gyventojams nereikia arba jie nenusipelno padorių atlyginimų ir ekonominio stabilumo, rašo „Technology Review“.

Pagrindiniu neokolonializmo įrankiu tampa universalus ryšys per išmaniuosius telefonus ir kitus išmaniuosius įrenginius. Socialinis žmogaus gyvenimas tampa tiesioginiu kapitalistinės gamybos pajamų šaltiniu, o duomenys – ištekliai, kuriuos vartotojai dabar savanoriškai ir nemokamai teikia įmonėms. Didelės IT įmonės nuo Google iki Uber, duomenų srautus paverčia verte. Rezultatas – nauja socialinė tvarka, pagrįsta nuolatiniu stebėjimu ir atveriančia precedento neturinčias galimybes diskriminacijai ir manipuliavimui.

Duomenų kolonializmas veda į naują kapitalizmo etapą, kurį Stanford Press knygos „Colonized by Data” (Duomenų kolonizavimas) autoriai vadina beribe kapitalizacija. Tai reiškia, kad nebus žmogaus gyvenimo aspekto, patirties, kuri netaptų vertingų duomenų šaltiniu. Žmogaus gyvenimas tampa korporacijų duomenų radimviete. Ši nauja tvarka nesuderinama su individo laisve ir savarankiškumu.

Pasipriešinimas naujajai pasaulio tvarkai įmanomas, mano autoriai, tačiau tam reikia bendrų filosofijos, politikos mokslų, sociologijos ir informatikos pastangų. Svarbu įvardinti tai, kas vyksta, ir nurodyti pavojus, kuriuos gali sukelti šiuolaikiniai nuolatinio prisijungimo prie tinklo modeliai.

Dirbtinis intelektas nepadarys visuomenės egalitariškesnės. Net, jei politikai ir korporacijos įves bazines pajamas visiems piliečiams, pasaulį vis tiek valdys ribota oligarchų grupė. Dėl to automatizavimas tik padidins nelygybę, pasės tarp žmonių paniką ir atvers kelią populistiniams politikams, teigia autorius ir dirbtinio intelekto tyrinėtojas Calumas Chase’as.