infa.lt

asociatyvi nuotr.

Rusijos kariuomenė rizikuoja pakartoti grubias klaidas, jei bandys išplėšti pergalę gegužės 9 dieną, rašo Izraelio 7 kanalas.

Pastarieji įvykiai byloja apie didelio Rusijos puolimo Rytų Ukrainoje neišvengiamumą. Jei toks yra Putino planas, jo kariuomenė rizikuoja pakartoti bent kai kurias klaidas, kurias padarė bandydami užimti Ukrainos sostinę Kijevą, cituoja „Bloomberg“ agentūrą kanalas..

Pasak Europos ir NATO diplomatų, susipažinusių su šiuo klausimu, Ukrainos sąjungininkai mato dviejų savaičių sąlyginės ramybės langą tiekti Ukrainai sunkiuosius ginklus, pavyzdžiui, tankus, kol prezidentas Vladimiras Putinas pradės puolimą, skirtą pergalės iki gegužės 9 d., prieš nacistinę Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metinėms.

Maskvoje šią dieną tradiciškai vyksta didelis kasmetinis karinis paradas. Tačiau Kremlius neatsakė į prašymą pakomentuoti galimą šios datos reikšmę karo laikui.

„Kitos savaitės bus lemiamos“, – trečiadienį sakė Josepas Borrellas, koordinuojantis Europos Sąjungos užsienio politiką, pasiūlęs valstybėms narėms finansuoti dar 500 mln. eurų karinės pagalbos Ukrainai. Tai padidina bendrą sumą iki 1,5 milijardo eurų.

Rytinis uostamiestis Mariupolis jau kelias savaites atlaiko apgultį ir rizikuoja per kelias dienas visiškai pereiti į Rusijos kontrolę. Pas gynėjus baigiasi maistas ir šaudmenys.

Tačiau, pasak kai kurių diplomatų ir karinių analitikų, oro sąlygos, būtinybė pasiruošti logistiką, sukurti oro viršenybę ir atstatyti puolant Ukrainos sostinę sutriuškintas pajėgas reikia ilgesnio laiko, kad Rusijos Federacija atkovotų likusią Donbaso regiono dalį, kontroliuojamą Ukrainos.

Trečiadienio vakarą Rusija patyrė dar vieną nesėkmę, kai tapo žinoma, kad jos pagrindinis Juodosios jūros laivyno kreiseris „Moskva“ buvo rimtai apgadintas. Maskva pranešė, kad laive esanti amunicija sprogo per gaisrą, o vienas Ukrainos pareigūnas teigė, kad į jį pataikė jų priešlaivinės raketos „Neptūnas“, kurias paleido Ukrainos kariai.

Atrodo, kad Putinas pripažįsta kompromisą tarp greičio ir nuostolių. Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje jis minėjo dažnai sulaukiantis klausimo, ar karas gali būti baigtas greičiau.

„Tai įmanoma. Tai priklauso nuo karo veiksmų intensyvumo, o karo veiksmų intensyvumas, deja, vienaip ar kitaip susijęs su nuostoliais“, – sakė V. Putinas. „Mūsų užduotis – pasiekti savo tikslus su minimaliais nuostoliais.”

Pastebėtina, kad analitikai nedrįsta prognozuoti šio karo baigties, tuo tarpu abi kariaujančios pusės teigia esančios įsitikinusios savo pergale.

Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną. Per šio karo laikotarpį Vakarai ir Europa bei dar kelios pasaulio šalys paskelbė jai penkis ekonominių sankcijų paketus. Tačiau į tų sankcijų sąrašą neįtrauktas Rusijos naftos ir dujų eksportas, kadangi dėl šio klausimo nesutariama ES viduje, mat dalis šalių narių yra priklausomos nuo energetikos resursų tiekimo iš Rusijos. Vakarai nenori aukoti savo ekonominės gerovės, nors tai gali būti padaryta ir be jų noro, jei Rusija, kaip paskutinę priemonę, nutars užsukti kranus. Šiai dienai rusiškų dujų atsisakė Lietuvą ir rengiasi tą padaryti Latvija. „Turtingiausios ES šalys”.