Klausimas dėl galimo Švedijos įstojimo į NATO dabar yra politinėje darbotvarkėje. Tuo pat metu tarp NATO narių kyla ir svarstymų, ką praktiškai reiškia Aljanso chartijos 5 straipsnis, teigiantis, kad vienos bloko valstybės puolimas yra viso bloko puolimas, rašo SVT.
„Dabar vertinama tai, kas pastatyta ant kortos“, – teigia tarptautinių santykių profesorius Tomas Jonteris. – Ar JAV pasirengusios paaukoti Niujorką dėl Paryžiaus ar Vašingtoną dėl Talino? Ko vertos saugumo garantijos, kai stovime ant krizės slenksčio?
Atsižvelgiant į tai, kad 5 straipsnis niekada nebuvo taikomas praktiškai, neaišku, kaip jis bus įgyvendintas. Dėl to kiekviena valstybė šiuo klausimu priims sprendimą savarankiškai.
„Nėra garantijų, kad reakcija iš karto bus tokia: sprogimas, ir visos ginkluotosios pajėgos prisijungė. Jūs turite tai suprasti“, – priminė Jonteris. „5 straipsnis automatiškai nereiškia, kad, tarkime, Rusijai įžengus į Lietuvos teritoriją, kitą dieną ar mėnesį ten atvyks Italijos, Ispanijos ir Danijos kariai.
Neseniai Baltijos šalyse lankėsi JAV valstybės sekretorius Anthony Blinken, primena leidinys, norėdamas jas patikinti, kad NATO stos jų ginti galimo Rusijos puolimo atveju. Šiame kontekste ypač Baltijos šalys ragino jų teritorijoje dislokuoti karius nuolatiniu pagrindu.
Kartu klausimas, kaip pažymi SVT, skamba taip: jeigu Švedija įstos į NATO, kokią pagalbą ji gaus iš bloko, įskaitant JAV?
„Žiauri tiesa yra ta, kad negalime tiksliai atsakyti“, – sakė Jonteris
Tuo pačiu metu vis dar neaišku, kokį vaidmenį gynybos aljanse atliks Švedija. Tačiau, pasak Švedijos gynybos studijų instituto saugumo politikos vadovo Mike’o Winnerstigo, visi Švedijos gynybiniai pajėgumai, jei ji įstos į NATO, greičiausiai bus integruoti į bloką.
„Mūsų potencialas veikti už Švedijos ribų siekiant paremti ką nors kitą pasiekia maksimalias reikšmes, kai kalbama apie oro pajėgas. Švedijoje taip pat yra nebloga padėtis karinio jūrų laivyno klausimu, ypač povandeninio karo priemonių, atžvilgiu “, – sakė jis.
Winnerstigo teigimu, Švedijos kariuomenės potencialas šiuo metu yra nedidelis. „Turime planų jį didinti, o idėja, kiek suprantu, yra dislokuoti vieną iš šiuo metu besikuriančių brigadų Suomijoje. Arba bent jau išsikelti užduotį kuo greičiau paremti Suomijos kariuomenę puolimo atveju “, – reziumavo ekspertas.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Be 5 str. yra dar ir 3 str.
teoriškai -arklys, praktiškai -neatsikelia
Liaudies išmintis. Kuo didesnis kolūkis, tuo jis yra efektyvesnis.
Iš kokio maišo tą Tomą Jonterį ištraukėt ?
Stos, nes Rusija demonstruoja, agituoja ruoštis karui su Putino barbarų ir teroristų armija…
Tai garantija…kad kilus sumaiščiai gaus keletą Iskanderių su atitinkamais užtaisais. Ir mūsų chunta be paliovos stumia Lietuvą į pragaištį.