infa.lt

Getty Images

Sekmadienį (6iandien) Prancūzijoje vyksta pirmasis prezidento rinkimų turas. Nacionalinio statistikos ir ekonomikos tyrimų instituto duomenimis, rinkėjų sąrašuose įrašyta daugiau nei 48 mln. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Iš 12 kandidatų į aukščiausią valstybės postą jie išrinks du, kurie po dviejų savaičių – balandžio 24 dieną – toliau kovos antrajame ture. Europinėje Prancūzijos dalyje balsavimo apylinkių durys atsidarė 08:00 Paryžiaus laiku (08:00 Lietuvos laiku). Šalies užjūrio teritorijose dėl laiko juostų skirtumų balsavimas prasidėjo šeštadienį.

Emanuelio Macrono rinkimų kampanija

Iki šeštadienio prezidento rinkimų pauzės – tylos dienos – jų lyderis, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, buvo dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas, kandidatuojantis nuo valdančiosios „Pirmyn Respublika” partijos. Apie palaikymą jam pirmajame ture pareiškė 26 proc. apklaustųjų. „Nacionalinio susivienijimo” kandidatė Marine Le Pen atsilieka vienu procentu (25 proc.). Jie taip pat buvo varžovai ir paskutiniuose rinkimuose, vykusiuose prieš penkerius metus. Tada Macronas laimėjo antrajame ture.

Marine Le Pen kampanija

Pagrindinė Macrono varžovė Marine Le Pen savo programoje sutelkė dėmesį į temą, kuri dabar ypač aktuali prancūzams: perkamosios galios apsaugą po prognozuojamai kylančių energijos ir maisto kainų krizės fone.

Pergalės artėjančiuose rinkimuose atveju politikė sieks reformuoti Europos Sąjungą ir ateityje ją pakeisti Europos tautų aljansu, nesaistomu bendrų įstatymų, kuriame tautos turėtų didesnį suverenitetą. Le Pen aštriai kritikuoja Europos Komisijos biurokratinę politiką, kuri, jos nuomone, yra atitrūkusi nuo gyvenimo.

Le Pen nori išlaikyti 62 metų išėjimo į pensiją ribą ir sumažinti ją iki 60 tiems, kurie pradėjo dirbti nesulaukę 20 metų. Tuo tarpu Macronas nori pensinę ribą pakelti iki 65 metų.

Šiuose rinkimuose Le Pen žada sustabdyti piktnaudžiavimą prieglobsčiu surengdama referendumą dėl imigracijos ribojimo ir uždraudimo viešose vietose nešioti hidžabą. Le Pen ketina panaikinti pajamų mokestį jaunesniems nei 30 metų asmenims ir atleisti įmones nuo mokesčių atskaičiavimų, jei jos padidins minimalų atlyginimą savo darbuotojams 10 proc.

Ji pati teigė, kad nesėkmės atveju daugiau nebekandidatuos į prezidentus.

Kiti kandidatai

Dauguma iš kitų dešimties kandidatų taip pat kandidatuoja ne pirmą kartą. Trečiąjį bandymą kovoje dėl Eliziejaus rūmų daro kairiųjų judėjimo „Nepaklususi Prancūzija“ įkūrėjas Jeanas-Lucas Mélenchonas. Pirmajame ture jį palaikyti pasiruošę 17,5 proc.

Prezidento rinkimų debiutantai – žurnalistas Ericas Zemmouras, kandidatuojantis nuo dešiniojo sparno Reconquista judėjimo, ir respublikonų iškeltas Il de Franso metropolinio regiono vadovas Valerie Pecresse – pravedė kampaniją nepasiekus išsikeltų lūkesčių lūkesčių. Iki pirmojo turo jie sugebėjo surinkti 10% balsų į savo rinkimų balansą.

Apklausos rodo, kad apie trečdalis rinkėjų šiuo metu neketina balsuoti pirmajame ture, o beveik ketvirtadalis prancūzų nėra priėmę galutinio sprendimo, už ką balsuoti.

Balsavimas Prancūzijoje baigsis 20 val. vietos laiku – būtent tada užsidarys balsavimo apylinkės didžiausiuose Europos šalies miestuose, įskaitant Paryžių. Iki to momento jokių prognozių dėl rinkimų rezultatų skelbti neleidžiama.

.Šalies sociologijos tarnybos, siekdamos išvengti menkiausio informacijos nutekėjimo, nevykdys įprastų daugelyje kitų šalių rinkėjų apklausų prie išėjimo iš balsavimo apylinkių. Pirmuosius duomenis analizei sociologai pradės gauti 19 val., kai mažų miestelių ir gyvenviečių rinkimų apylinkėse jau prasidės balsų skaičiavimas.

Pagal Prancūzijoje galiojančius teisės aktus griežtai draudžiama skelbti bet kokius apklausų rezultatus ar balsavimo eigos vertinimus, taip pat prezidento maratono finalininkų pasisakymų sklaida nepasibaigus balsavimui.

Šio moratoriumo pažeidėjams gresia 75 000 eurų bauda, ​​ši priemonė taikoma ir užsienio žiniasklaidai. Tad pirmieji preliminarūs balsavimo rezultatai bus žinomi ne anksčiau, kai užsidarys paskutinės balsavimo apylinkės.

Pagal galiojančią šalies konstituciją prezidentas yra aukščiausiasis Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria ministrą pirmininką ir pasirašo parlamento priimtus įstatymus. Be to, kartu su Ispanijos Urgell vyskupu bendrai, Prancūzijos prezidentas yra Andoros princas.

Iš pradžių prezidentai buvo renkami septyneriems metams su teise būti perrinkti vieną kartą antrai kadencijai, tačiau po nacionalinio referendumo 2000 m. prezidento kadencija buvo apribota iki penkerių metų.