infa.lt

youtube kadras

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs atviras kompromisams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl kai kurių jo pagrindinių reikalavimų apie puolimo Ukrainoje stabdymą, įskaitant narystę NATO ir Krymo bei atsiskyrusių promaskvietiškų teritorijų statusą, tačiau Ukrainos lyderis tvirtino, jog negali sutikti su kapituliacija, rašo Epoch Times.

„Esu pasirengęs dialogui, bet nesame pasirengę pasiduoti“, – antradienį interviu televizijai „ABC News“ pareiškė Zelenskis.

Ukrainos prezidentas sakė, kad nėra pasirengęs pasiduoti, kaip jis pavadino „ultimatumą“, kurį Rusija iškėlė paskutiniame taikos derybų ture, tačiau tvirtino, kad yra pasirengęs pradėti diskusijas tokiais klausimais kaip narystė NATO ir separatistinių Donecko ir Luhansko regionų statusą bei Rusijos aneksuotą Krymą.

„Manau, kad galime diskutuoti ir rasti kompromisą pagal punktus dėl laikinai okupuotų teritorijų ir nepripažintų respublikų, kurių nepripažįsta niekas, išskyrus Rusijos Federaciją“, – sakė Zelenskis.

Pagrindinis klausimas yra elgesys su ukrainiečiais ir jų statusas ginčijamuose regionuose, kurie nenori būti Rusijos įtakos sferoje, sakė jis.

„Man svarbu, kaip gyvens žmonės tose teritorijose, kurie nori būti Ukrainos dalimi“, – sakė Zelenskis.

Kremlius pareiškė, kad yra pasirengęs nedelsiant nutraukti savo karinę kampaniją, jei Ukraina pripažins Donecko ir Luhansko nepriklausomybę, pripažins Krymą rusišku, pasirašys neutralumo susitarimą, draudžiantį jai įstoti į NATO ir jei Ukrainos pajėgos pasiduos.

Tačiau, nors Zelenskis teigė esąs pasirengęs kalbėti apie ginčijamų regionų statusą, jis pareiškė, kad klausimas „sunkesnis nei tiesiog pripažinti juos“, ir pridūrė, kad Rusijos reikalavimas pripažinti regionus nepriklausomais arba, kaip Krymo atveju, dalimi. Rusijos teritorijos, yra „dar vienas ultimatumas“, kuriam jis nėra pasirengęs pasiduoti.

„Aš pasiruošęs dialogui; bet nesame pasiruošę kapituliuoti“, – sakė jis

Dėl narystės NATO, kurią Rusija laiko pagrindine grėsme savo saugumui ir į kurį nori užkirsti kelią Ukrainai jos Konstitucijoje įtvirtinus neutralumą, Zelenskis taip pat pareiškė norą eiti į kompromisus.

„Aš praradau susidomėjimą šiuo klausimu, kai mes supratome, kad NATO nepasirengusi priimti Ukrainos“, – sakė Zelenskis.

Jis paragino diskutuoti su Putinu, sakydamas, kad Rusijos prezidentui „reikia pradėti kalbėti, pradėti dialogą“. „Manau, kad jis gali sustabdyti karą, kurį pradėjo“, – sakė Zelenskis.

Putinas invaziją pavadino „ypatinga karine operacija“, kuria siekiama pašalinti iš Ukrainos valdžios, jo teigimu, pavojingus nacionalistus, vadovaujančius Ukrainai, tuo pačiu siekiant pažeminti šalies karines pajėgas.

Putinas nenurodė, kada operacija baigsis, bet pareiškė, kad Rusija neplanuoja ilguoju laikotarpiu okupuoti Ukrainos. Rusijos pareigūnai pastarosiomis dienomis teigė, kad kampanija tęsis tol, kol Maskva pasieks savo kampanijos tikslus.

Vakarų lyderiai, kaip ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nuo karo veiksmų pradžios kelis kartus telefonu kalbėjęs su Putinu, perspėjo manantys, jog blogiausias konfliktas dar laukia priešakyje.

JAV ir Didžiosios Britanijos gynybos pareigūnai teigė, kad Rusijos įsiveržimas į kai kurias Ukrainos dalis sustojo, Rusijos pajėgos suaktyvino tolimojo nuotolio ugnį, pavyzdžiui, raketų ir artilerijos atakas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą, o tai lėmė daugiau civilių aukų.

Antradienį ukrainiečiai sėdo į autobusus, kad paliktų apgultą rytinių Sumų miestą – pirmoji evakuacija iš vieno Ukrainos miesto humanitariniu koridoriumi dėl ko buvo sutarta su Rusija, praneša Reuters.

Ukraina nurodė, kad atskira 30 autobusų vilkstinė taip pat vyko į Mariupolį, kad evakuotų gyventojus iš šio pietinio uosto, kuris savaitę buvo apsuptas be maisto, vandens, elektros ir šilumos, ir buvo negailestingai bombarduojamas.

Jungtinės Tautos paskelbė, kad pabėgėlių, pasitraukusių iš Ukrainos, skaičius perkopė 2 milijonus, o tai apibūdino kaip vieną greičiausių šiuolaikinių žmonių perkėlimų.