infa.lt

O davaj, pastatom visoje šaly šimtus netikrų eglučių! Common, surengiam varžybas, kuri gražesnė! Iššvaistom tūkstančius ir milijonus, kad žmonėms suteikti už iš jų atimtus pinigus džiaugsmo! Kad valdžią mylėtų, tylėtų, skiepytųsi ir LRT žiūrėtų!

O tada uždrauskim prie tų eglučių ateiti, nes vardan tos pinigiukai jau įsisavinti! Ir viskas vardan tos brangių Lietuvos žmonių gerovės, už mūsų, jūsų, baltų ir raudonų rusų laisvę!

Ir tada skaitome Lietuvos Rytuose: «nepaisant draudimų, vidurnaktį Katedros aikštėje pasirodė gana nemažai žmonių, kurie stebėjo Kalėdų eglutę, kurią juosė tvora bei gausios policijos pajėgos». Gerai, kad dar ne kariuomenė, be vandens patrankų, atakos sraigtasparnių ir haubicų, bet stebėti kalėdinę eglutę laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje jau uždrausta.

Reikės kreiptis į Prezidentą, kad kreiptųsi į Konstitucijos dvasias – kokiu tai įstatymu paremta? Jei basas ant sniego mėnesį su žmona pastovėčiau, tai tikrai dar po mėnesio galėtume su Juo pasikalbėt, anūkams nuotrauką parodyčiau!

Mano vaikystės metais per mokyklos vakarėlius buvo lygis dainuoti angliškai, varydavom krydensus, visokius yesterday ir Ten years after.

Dabar per valstybinius žydruosius LRT žiburėlius iššūkis padainuoti lietuviškai. O štai prie teliko mama ir tėtis kokioje Šilalėje ar Joniškėlyje , kruopščiai, su meile įdedantys savo mažajam į mokyklą pluoštelį kaukių kiekvienai pamokai atskirai, kad būtų lengviau kvėpuoti. Kurių pilnos kišenės ir rankinukai kaukių.

Sėdi jie sau, vaikus užmigdę, ir žiūri į žydrojo žiburėlio vedėją ir susigrūdusią studijoje minią be kaukių ir respiratorių. Kiek ponų, ir kokie visi gražūs puotoje maro metu! Ir visą vakarą mato už vedėjų, taip visiškai netyčia – kaip netikėta! – tupinčią Garbačiauskaitę.

Ir taip gera palieka, taip gera, kai klausai profesionaliai atliekamo elitinio kičo, žiūri į visas tas parsidavusias elito pateles ir jų patinus ir supranti, kad tai tavo tauta ir esame to verti.