2021.11.23 06:30
Yra viena sena pasakėčia apie išminčiaus patarimą sunkiems laikams. Žmogus jo paklausė: ką daryti? Kaip elgtis teisingai, kai nieko neaišku, kai visi aplink tokie pikti, įsitempę, ir nežinai, kas bus toliau. Ir visos aplinkybės kelia nerimą. O žmogui reikia pereiti dykumą ir pasiekti saugų miestą. Kaip pasielgti?
Išminčius atsakė:
– Surask gerus ir ramius žmones, kurie dirba savo darbus ir nepuldinėja kitų. Ir laikykis jų. Tai bus tavo karavanas, su kuriuo tu įveiksi visas pavojingas ir neramias žemes. O su piktais nesusidėk. Jie pražudys tave.
Žmogus tuomet paklausė, ką jam daryti, jei nėra tokios gerų žmonių grupės?
Išminčius atsakė, kad net vienas geras pakeleivis – tai jau labai gerai. Dviese lengviau įveikti pavojingas žemes.
O žmogus nuliūdo ir paklausė – o kas, jei nėra ir to vieno žmogaus?
Išminčius atsakė jam klausimu:
– Ar tu turi kupranugarį?
Žinoma, žmogus turėjo kupranugarį.
– Štai ir keliauk su savo kupranugariu, – atsakė išminčius. – Prižiūrėk jį, maitink jį, ir eikite drauge pirmyn. Net kupranugaris – geresnis pakeleivis dykumoje, nei pikti žmonės. Su juo tu išsigelbėsi. O pikti žmonės pražudys tave…
Dabar viskas priklauso nuo tų, kas šalia jūsų. Su kuo jūs pasirinkote laikytis drauge. Tai vienintelė apsauga neramiais laikais. Kupranugaris – tai mūsų darbai, mokslai, atsakomybė už artimuosius. Jei nėra kol kas gerų pakeleivių, reikia laikytis savo kupranugario. Tai mūsų mažasis karavanas.
O su piktais – tai bus banda arba gauja. Laikykitės kuo toliau nuo jų, jei reikia pasiekti saugų miestą…
Pagal Anos Kirjanovos esė, parengė ruvi.lt
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
235
