infa.lt

Priešistorė:
Liepos 2 dieną Vilniaus savivaldybė suderino rugsėjo 10 dieną Lietuvos Šeimų Sąjūdžio planuojamų eitynių Gedimino prospektu ir toliau seksiančio mitingo prie Seimo sąlygas, išdavusi tą patvirtinantį rašą Nr. 30-1773/21.

Citata iš suderinimo rašto:
S u d e r i n u Raimondo Grinevičiaus 2021 m. rugsėjo 10 d. organizuojamas eitynes ir mitingą: nuo 10 val. eitynių dalyviams rinktis Katedros aikštėje, 10.30 val. eiti nuo Katedros aikštės Gedimino prospektu į Nepriklausomybės aikštės dalį priešais Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kur 11.30–17 val. vyks mitingas.

Pastebėtina, kad Liepos 2 dieną R.Šimašiaus valdomos Vilniaus savivaldybės administracijos direktorei Linai Koriznienei tiko viskas – ir dalyvių skaičius (nuo 7 iki 15 tūkst.), ir užteko vietos prie Seimo, ir stovėjimo aikštelėse buvo pažadėtos išmontuoti visos kliūtys, stulpeliai ir pan., apribotas šalia einančių gatvių eismas, įrengti įspėjamieji ženklai, kad eismas ribojamas, o automobilių stovėjimo aikštelės neveiks iki 17 valandos, policija padės ir t.t. ir pan.

Ir štai, staiga, likus iki planuojamo mitingo 9 dienoms, t.y. rugsėjo 1-ą dieną, ateina raštas iš Remigijaus Šimašiaus valdomos Vilniaus savivaldybės, kuriame paneigiama viskas, kas buvo jos išdėstyta ir suderinta aukščiau esančioje pastraipoje:

Vietos mažai, žmonių per daug, nepatogu statyti automobilius ir trukdomas eismas, žmonės negalės patekti į biblioteką, stovi stulpai, suoliukai, skulptūra, kurie sumažina dalyviams skirtą plotą, policija negalės sužiūrėti ir užtikrinti saugumo, o organizatoriai negarantavo patys pasirūpinti saugumu R.Šimašiaus savivaldybės teritorijoje ir t.t. ir pan. Buvo paminėtas VSD puslapyje patalpintas straipsnis, kuriame minimos galimos (o gal ir negalimos) grėsmės mitingo metu ir visokiausi žiniasklaidos straipsniai (pasirinktinai), kurie atitiko savovaldybės jau suderintp mitingo atšaukimą.

Toks raštas net teisiškai neišprususiam žmogui sukelia juoko priepuolį, o štai teisininkų nuomonė buvo vienareikšmiška – R.Šimašiaus savivaldybė pasinaudojo savo padėtimi, kad uždraustų politiškai R.Šimašiaus partijai neparankų mitingą, mat jame turėjo būti protestuojama prieš šios (ir kitų valdančiųjų partijų) vykdomą politiką. Pasinaudojo net neturėdama tam teisiškai pagrįstų motyvų, įrodymų ir argumentų.

Ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomonė visiškai sutapo – Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad R.Šimašiaus savivaldybės sprendimas uždrausti jau suderintą mitingą yra neteisėtas bei neišvengta piktnaudžiavimo valdžia. Pareiškėjo ieškinys Vilniaus savivaldybei tenkintinas pilna apimtimi, tai yra: teismas pripažino visas šiai Vilniaus institucijai pareikštas pretenzijas.

Lygiai taip pat vertino R.Šimašiaus valdomos savivaldybės sprendimą ir visuomenė – net tie, kurie nepalaikė mitinguose keliamų reikalavimų, tokį savivaldybės sprendimą įvardijo kaip nepagrįstą ir varžantį susirinkimų įstatyme apibrėžtas visuomenės laisves rinktis į taikius protestus.

Reikėtų pažymėti, kad tai jau antras toks teismų sprendimas, kai R.Šimašiaus valdoma savivaldybė uždraudžia mitingą, o teismas nustato, kad sprendimas – neteisėtas. Pirmas toks neteisėtas sprendimas buvo priimtas birželio 15-16-17 mitingo atžvilgiu birželio 3 dieną, kai laiko teismui išspręsti šį ginčą iki numatytos mitingo datos, jau praktiškai nebebuvo. Lygiai kaip ir rugsėjo 10 dienos mitingo uždraudimo atveju, kai sprendimas uždrausti buvo priimtas likus vos 9 dienoms iki planuojamų eitynių ir mitingo. Teisininkai tame jau įžiūri recidyvą, nors teisiškai kaltų kaip ir nėra, o teismo išlaidos ir nuostoliai apmokami iš Vilniaus mokesčių mokėtojų kišenės.

Ir štai, šiandien gautas naujas teismo raštas, kuriame informuojama, jog R.Šimašiaus valdoma savivaldybė, mėnesį laiko besitarusi kaip geriau atplauti savo suterštą nuo viršaus iki pat apačios „Laisvės” mundurą, nutarė pateikti apeliaciją Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui. Iš esmės ginčijamame dokumente ginčijama tai, ką teismas įvardijo kaip „subjektyvią nuomonę”, citata:

„Pirmosios instancijos teismas Skundžiamame sprendime nurodė, kad „įsakymas buvo grindžiamas ne objektyviais, tam tikrais faktais, skaičiavimais, specialistų tyrimais ir panašiomis priemonėmis gautais duomenimis, o iš esmės abstrakčiais argumentais, prielaidomis, samprotavimais, t. y. subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Tuo nepagrįstai buvo apribota Konstitucijoje (36 straipsnyje) įtvirtinta susirinkimų laisvė, taip pat pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai: 3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo)”.

R.Šimašiaus valdoma savivaldybė argumentuoja taip:

Manome, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas Ginčijamas įsakymas yra objektyvios. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, mūsų manymu, galėjo nebent vertinti, ar šių objektyvių
aplinkybių pakanka Ginčijamo įsakymo priėmimui, o ne teigti, kad pačios aplinkybės yra subjektyvios. Nustačius, kad Ginčijamame įsakyme nurodytos aplinkybės yra objektyvios, o ne subjektyvios, galėjo būti sprendžiama ir formuojama praktika, kiek ir kokių objektyvių aplinkybių yra pakankamai, kad galėtų būti sprendžiama dėl susirinkimo vietos pakeitimo, kaip nagrinėjamu atveju. Tuo pačiu turėtina omenyje aplinkybė, kad susirinkimų laisvė nagrinėjamu atveju nebuvo ribojama absoliučiu mastu, t. y. uždraudžiant Pareiškėjui apskritai organizuoti mitingą. Šiuo atveju sutarta (suderinta), kad mitingas bus organizuojamas kitoje vietoje – prie Katedros, tokį mitingą Pareiškėjas ir suorganizavo.

Šioje vietoje minėta R.Šimašiaus institucija jau meluoja. Naujas suderinimas buvo pasiektas ne vietoje uždrausto (nebuvo perderintas senasis variantas), o apskritai kaip visiškai naujas, jau po to, kai dėl uždraustojo savivaldybė buvo paduota į teismą. Todėl kalbėti apie tai, kad savivaldybė vis tik išdavė leidimą vietoje uždrausto senojo – visiškai klaidinga. Į tai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, tą pabrėžęs savo nutartyje.

Apeliacijoje teigiama, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo (savivaldybės) prašymu nesikreipė į Konstitucinį teismą išaiškinimo. Teismas tada pažymėjo, kad kreiptis į Konstitucinį teismą nėra jokio reikalo, kadangi susirinkimų įstatyme viskas yra išdėstyta absoliučiai aiškiai ir jokių neaiškumų, kaip vertinti R.Šimašiaus valdomos savivaldybės sprendimus – nekilo.

Tad Lietuvos laukia dar vienas Remigijaus Šimašiaus valdomos savivaldybės inicijuotas ir mokesčių mokėtojų apmokamas teismo turas, siekiant įrodyti šalies visuomenei, kad uždrausti tai, kas leidžiama Susirinkimų įstatyme, šiai institucijai yra visiškai normalu, remiantis pačiuos susikurtais ir iš žiniasklaidos straipsnių suformuotais subjektyviais argumentais, kuriuos ji vadina objektyviais.

Lietuvos Šeimų Sąjūdis ir visuomenė pagrįstai tikisi, kad Vyriausiasis administracinis teismas palaikys pirminės instancijos teismo sprendimą ir privers R.Šimašių nusiimti karūną, performuojant R.Šimašiaus savivaldybę į Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto savivaldybę.