infa.lt

Viktorija Čmilytė-Nielsen ir T.V.Raskevičius

Šįryt Seimo Žmogaus teisių komitetas su jo pirmininku Tomu Vytautu Raskevičiumi lankėsi Rukloje esančiame Pabėgėlių priėmimo centre. Rukloje planuojama apgyvendinti apie 400 migrantų, priklausančių pažeidžiamoms grupėms – moterų, vaikų, pagyvenusių ar sergančių žmonių. Tikėtina, kad didžioji dalis šių migrantų Lietuvoje bus apgyvendinti ilgesnį laiką, todėl komiteto nariai su centro atstovais aptarė galimos tolimesnės integracijos klausimus.

Komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys T. V. Raskevičius pabrėžė, kad šiuo metu Rukloje įsikūrę migrantai yra sulaikyti šešiems mėnesiams, tačiau sprendimo priėmimas dėl jų ateities gali užtrukti žymiai ilgiau. Anot politiko, dėl šios priežasties politikai ir visuomenė turi jau dabar pradėti ieškoti atsakymų į šių žmonių integraciją liečiančius klausimus, o kilusią krizę išnaudoti kaip progą sukurti ilgalaikę migracijos ir integracijos politiką, kuri būtų veiksminga susidūrus su beprecedentiškai išaugusiu migrantų skaičiumi.

„Efektyviai suvaldžiusi migracijos srautą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, Vyriausybė deda kryptingas pastangas užtikrinant bazinius humanitarinius poreikius Lietuvos teritorijoje esantiems migrantams, tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta nepamatuotų siūlymų šiuos asmenims sulaikyti neribotam laikui arba perkelti juos į Afrikos valstybes.

Migracijos krizė turėtų būti matoma ne tik kaip iššūkis, bet ir kaip galimybė pradėti diskusiją dėl migracijos ir integracijos politikos gairių. Ruklos Pabėgėlių apgyvendinimo centre organizuojamas švietimo ir ugdymo procesas nepilnamečiams, teikiamos socialinių darbuotojų paslaugos yra geras šio atsakingo požiūrio pavyzdys“, – pabrėžė T. V. Raskevičius.

Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, pirminė Ruklos pabėgėlių priėmimo centro misija – užtikrinti migrantų bazinius humanitarinius poreikius, suteikti jiems pastogę, maitinimą, ugdymą bei užimtumą vykdoma sėkmingai, tačiau tai – tik vienas ilgo proceso etapas.

Tuo atveju, kai migrantai negalės būti grąžinami į kilmės valstybes, būtina turėti aiškų planą, kaip bus vykdomas jų švietimas, suteikiamos galimybės dirbti ir užsidirbti, o taip pat – sprendžiamos problemos, galinčios kilti dėl migrantų kultūrinių skirtumų. Be to, itin svarbi integracijos proceso dalis yra ir sklandus dialogas su likusia visuomene”, – su viltimi savo mintis dėstė Vytautas Tomas Raskevičius.