infa.lt

© infa.lt

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė kad jo šalis stengiasi rasti diplomatinį sprendimą, rašo Foreign Policy portalas

Kinija pasirinko kovą su Lietuva dėl jos sprendimo keistis diplomatinėmis atstovybėmis su Taivanu, atverdama naują kovą tarp Kinijos ir Europos, kuri galėtų būti signalu Pekino gebėjimui palenkti mažas šalis savo valiai.

Panašu, kad santykių aiškinimasis priėjo aklavietę. Pekinas atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus – pirmą kartą tai padarė su Europos Sąjungos šalimi – apribojo prekybą su Lietuva ir sustabdė krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas tarp dviejų šalių. Nepaisant spaudimo kampanijos iš šalies, kurios BVP yra daugiau nei 260 kartų didesnis nei Lietuvos, Vilnius neatsitrauks, neseniai duotame interviu pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Šiuo metu neplanuojama panaikinti galimybės atidaryti atstovybės [biuro] Taipėjuje (Taivano sostinė)“, – neseniai duotame interviu Foreign Policy leidiniui tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mes vis dar tai darome”.

Landsbergis teigė esąs pasiryžęs rasti diplomatinį sprendimą iš aklavietės. „Aš visada buvau įsitikinęs, kad yra būdas išspręsti tai oriai“, – sakė jis.

Tačiau, remdamasis Australijos atveju, jis padarė prielaidą, kad Kinijos „hardball“ taktika ilgainiui gali duoti priešingą rezultatą. Po to, kai Kanbera paragino nepriklausomai ištirti koronaviruso kilmę ir užkirto kelią Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ kurti savo 5G tinklą, Pekinas praėjusiais metais ėmėsi keleto atsakomųjų žingsnių prekybos srityje. Australija kol, kas atsisako kažką daryti, o aukščiausi vyriausybės pareigūnai sakė, kad yra pasirengę prisiimti ekonominius smūgius, kad apgintų savo suverenumą.

„Kartais būna visiškai priešingai nei tikėtasi – spaudimas didina atsparumą, o ne žlugdo šalį“, – pareiškė Landsbergis. Jis taip pat teigė, kad Lietuva galėtų būti „kanarėlė anglies kasykloje“, rodanti tai, kaip mažesnės šalys reaguoja į Kinijos politinį ir ekonominį spaudimą.

„Mes suprantame, kad Kinija augina savo raumenis, pasaulinius raumenis, kad darytų pakankamai didelį spaudimą kitoms šalims, kad galėtų jas nukreipti norima kryptimi. Bet, vėlgi, manau, kad kaip ir Australijoje, yra tikimybė, kad šalys gali rasti išeitį iš šio spaudimo “.

Nepriklausomai valdomą Taivano salą Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir pagrasino prireikus ją perimti jėga, nors Kinijos komunistų partija niekada nevaldė šios salos. Pastaraisiais metais Pekinas padidino spaudimą vis mažėjančiam šalių, pripažįstančių Taivaną Kinijai, skaičiui, keisti ištikimybę, įskaitant Panamą 2017 m. ir Saliamono salas 2019 m. Penkiolika šalių, pirmiausiai mažos Lotynų Amerikos ir Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys, vis dar pripažįsta Taivaną.

Tačiau valdančioji koalicija Lietuvoje praėjusiais metais parodė, kad yra pasirengusi šiuo klausimu pareikšti savo poziciją, kai ragino „vertybėmis pagrįstą užsienio politiką“, konkrečiai nurodydama kovą už demokratinių laisvių gynimą nuo „Baltarusijos iki Taivano“. Tai įvyko Lietuvai siekiant išplėsti savo ekonominius ir diplomatinius ryšius visoje Azijoje. Ji atidarė ambasadą Australijoje 2020 metais ir artimiausiu metu planuoja įsteigti ambasadas Pietų Korėjoje ir Singapūre.

Kinijos ginčo su Vilniumi katalizatorius slypi naujos atstovybės pavadinime. Taivano vyriausybė liepos mėnesį paskelbė, kad nauja jos biuras Vilniuje vadinsis „Taivano atstovybe Lietuvoje“. Kitos šalys, kurios pripažįsta Pekiną, įskaitant Jungtines Valstijas, turi atstovybes Taivane, tačiau jas vadina Taipėjaus biurais, pavadintais Taivano sostinės vardu, kad būtų išvengta diplomatinių nesutarimų su Pekinu, kalbant apie pačią salą.