infa.lt

I.Gelūno / Fotobankas nuotr.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl trukdymo atlikti religines apeigas, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo režisierius E. Vėlyvis, aktoriai M. Papinigis ir A. Storpirštis nuteisti už tai, kad viešo pasirodymo Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vykusių religinių apeigų metu reklamuodami komercinį renginį, įžūliais veiksmais, pajuokiančiais katalikų bažnyčios dvasininkus ir sakramentus, sutrikdė religines apeigas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pripažinus nusikalstamą veiką mažareikšme, E. Vėlyvis, M. Papinigis ir A. Storpirštis buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už religinių apeigų sutrikdymą ir baudžiamoji byla jiems buvo nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė E. Vėlyviui, M. Papinigiui ir A. Storpirščiui naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasaciniu skundu nuteistųjų gynėjas prašė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti, argumentuodamas tuo, kad aktoriai, kviesdami bažnyčioje susirinkusius tikinčiuosius atvykti į renginį, atliko meninį veiksmą – performansą, jokių religinių apeigų nesutrikdė, jų veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma, apibūdinanti tiek padarytos veikos pobūdį, tiek jos pavojingumą, neleidžia spręsti, kad E. Vėlyviui, M. Papinigiui ir A. Storpirščiui galėjo būti netaikoma baudžiamoji atsakomybė ar kad pritaikyta atsakomybės rūšis neproporcinga padarytai veikai.

Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų bažnyčioje atlikti veiksmai laikytini saviraiška – turinio prasme tai buvo komercinio šou renginio reklama, tačiau reklaminio tikslo įgyvendinimas, atsižvelgiant į pasirinktą laiką ir vietą, pažeidė kitų žmonių konstitucines teises.

E. Vėlyvis, M. Papinigis ir A. Storpirštis nuteisti ne už pačią saviraišką, jos idėją, pasirinktą išraiškos formą ir būdą, bet už viešosios tvarkos pažeidimą, kuriuo sutrikdytos religinės iškilmės ir apeigos.

Teismas pabrėžė, kad religinių apeigų ir iškilmių sutrikdymas yra uždraustas įstatymu – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 171 straipsniu, nustatant už tai atsakomybę ir taip užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno žmogaus konstitucinę teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, pasirinkimą vienam ar su kitais, privačiai ar viešai religiją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.