infa.lt

Nuotrauka iš asmeninio archyvo.

Buvo net nejauku, kažkokia gėda lakstė. Seimui praėjusį ketvirtadienį buvo pateikta nauja kandidatūra į Lietuvos gyventojų ir genocido tyrimo centro vadovus. Tai institucija, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais.

Dabar prisėskite, mielieji ponai ir ponios. Į šios institucijos vadovus siūlomas Arūnas Bubnys, kuris buvo Lietuvos ypatingojo (buv. KGB) archyvo direktorius, kurį A. Bubnys esą turėjęs palikti dėl neveiklumo ir negebėjimo sutelkti kolektyvą.

Ar tai yra adekvatu ir moraliai teisinga, stipriai abejoju. Ir galutinė abejonė, kuri mane taip pat pribloškė – kad kandidato A. Bubnio parašas buvo taip pat padėtas tarp septyniolikos darbuotojų, kurie siekė nuversti buvusį centro direktorių prof. Adą Jakubauską. Perversmas įvyko, profesorius nuverstas su politiniu spaudimu.

„Jeigu būsiu paskirtas centro generaliniu direktoriumi, sieksiu, kad mūsų įstaiga ne tik atgautų pastaruoju metu pažeistą prestižą, tačiau transformuotųsi, augtų, taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse“, – ketvirtadienį Seime sakė A. Bubnys.

Klausimas, ar ne jūs pats ir pažeidėte centro prestižą, gerb. A. Bubny? Mačiau, kad jums buvo gėda ir sunku Seimo tribūnoje atsakinėti į užduodamus klausimus, veido kaukė padėjo dengti veido raudonumą.

Minėjote, kad parašą padėjote norėdamas, kad Seimas reaguotų dėl neva esamos prastos atmosferos darbe. Tai dar kartą patvirtina, kad jūsų veikimas buvo siekiant nuversti profesorių A. Jakubauską. Įprastai, jei yra prasta darbinė atmosfera, kaip teigia tik septyniolika darbuotojų iš septyniasdešimt aštuonių (kurie likę palaikė prof. Adą Jakubauską), yra kreipiamasi į Darbo inspekciją, darbo ginčų komisiją ir kitas įstaigas, kurios aiškinasi santykius pagal savo kompetencijas, pagal teisės aktus.

Politikai to nedaro. Tai buvo akivaizdus perversmas. Supolitikavote drauge su politikais, kurie laukė savo sistemos įvedimo jūsų įstaigoje. Sveikinu, kol kas jums pavyko.

Paprastai istorija, iš kurios vis nepasimokoma, sako, kad perversmininkai įprastai tampa įvairių struktūrų vadovais, o kiti – net diktatoriais. Taip buvo visoje Europoje XX a. O dabar šie metodai vėl grįžta mūsų šalyje. Sunku net įsivaizduoti, kad taip gali vykti.

Tik žinau, kad jei dabar Lietuvą valdytų bet kuri kairioji ar centrinė partija, tarkime, jei tokį veiksmą būtų padariusi nuėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdžia, valstybėje kiltų didžiulis nepasitenkinimas, įvairūs visuomenės veikėjai kviestų į mitingus prie Seimo, į kuriuos konservatoriai autobusais vežtų savo partiečius jame dalyvauti. Bet dabar viskas puiku. Žiniasklaida tyli. Visuomenininkai tyli.

Didžiausia problema pagal žiniasklaidą Lietuvoje vis tiek išlieka homoseksualų teisių klausimai. Va taip, gerbiamieji, dirba propagandiniai valdančiųjų viešieji ryšiai, kuomet būnant opozicijoje šurmulį keldavo dėl menkiausio LVŽS sprendimo, o būnant valdžioje užglaisto bet kokį skandalingą savo politinį ėjimą, dėmesį nuo temos nukreipdami visai kita linkme. Tad apie kokią mes kalbame nepriklausomybę, kai vyksta apgaulė vidury baltos dienos?

Kai prie tribūnos stovėjo ponas Bubnys, buvo net nejauku, kažkokia gėda lakstė, bet nors ir sunkiai rinko žodžius, pristatydamas savo mini programą, jis buvo drąsus, nes turėjo didžiulį politinį užnugarį – valdančiųjų palaikymą. Tyliai, net iš pozicijos politikai kalbėjo, kad labai silpnas kandidatas, labai.

Bet ko nepadarysi dėl sutarimo: „Ai, išduosim Lietuvą, paskui jie vis tiek pamirš.“ Ne, nepamiršime. Jūsų melo ir gėdos dėmė auga. Jei ponas A. Bubnys, kuris padėjo parašą prieš tiesą, bus paskirtas Genocido centro vadovu, bus pakirsta tautos tiesa, pakirstas pasitikėjimas dabartine valdžia, pakirsta Lietuvos okupacinė istorija ir nusikaltimai, vykdyti prieš Lietuvos žmones. Pagalvokite, laiko dar yra. Ieškokite kito, neutralaus, kandidato.

Laikas būtų šį Gyventojų ir genocido tyrimo centrą atskirti nuo politikos.