infa.lt

Šiandien Vilniaus apygardos teismas pripažino bankroto administratorę R. T. kalta dėl kyšininkavimo ir neteisėto šaunamojo ginklo laikymo. Teismas moteriai skyrė švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę – subendrintą 34 800 Eur baudą ir uždraudė trejus metus dirbti su nemokumo proceso administravimu siejama veikla.

Teismas konstatavo, kad R. T. 2017 m. spalį savo naudai, tiesiogiai pareikalavo iš bankrutuojančios įmonės vadovo  duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur, už neteisėtą veikimą vykdant bankroto administratoriaus įgaliojimus civilinėje byloje, o vėliau dalį reikalautos sumos ji priėmė.

Tyrimo, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, metu buvo rasti R. T. žinioje buvę grynieji pinigai – daugiau nei 560 tūkstančių eurų, taip pat atlikus R. T. turto tyrimą, nustatyti nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje ir užsienyje, kurių bendra vertė viršija 144 tūkstančių eurų. Pinigams ir nekilnojamajam turtui laikinai apribotos nuosavybės teisės.

Prokuroras šioje byloje prašė teismo R. T. taikyti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuojant ir perduodant valstybei daugiau nei 560 tūkstančių R. T. priklausančių eurų, tačiau teismas šios poveikio priemonės netaikė motyvuojant tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog šie būtų buvę gauti iš nusikalstamos veikos.

Prokuroras prašė skirti kaltinamajai 5 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Susipažinęs su teismo sprendimu, tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Gailevičius teigė, kad šis teismo nuosprendis bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, nes prokuroro įsitikinimu, teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl švelnesnės, negu numato įstatymas, bausmės paskyrimo nuteistajai, baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo, nėra pagrįstos tiek ištirtų įrodymų prasme, tiek teisės taikymo aspektais.