infa.lt

Medikų baudžiamosios atsakomybės apribojimo dėl didelės žalos pacientams įstatymą bando „atbaltinti” jo autorė J. Sejonienė

02 kovo
06:30 2021
Jurgita Sejonienė

Facebook nuotr.

Seimo konservatorių frakcijos narė Jurgita Sejonienė teigia, kad galiojantys teisės aktai COVID-19 pandemijos kontekste reikalauja iš gydytojų veikti nepaprastosios situacijos režimu, kuris pasižymi itin aukšta įtampa ir nežinomybe, siekiant išgelbėti kuo daugiau žmonių gyvybių, tačiau numato standartinėms situacijoms pritaikytą gydytojų atsakomybę.

Parlamentarės iniciatyva parengtas ir užregistruotas Asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės apsaugos dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną laikinojo įstatymo projektas siūlo išplėtotą reglamentavimą, susijusį su sveikatos darbuotojų apsauga nuo atsakomybės už veiksmus nepaprastųjų situacijų sąlygomis, klinikinio neatsargumo atvejais, taip pat atvejais, kuomet neįmanoma apsaugoti įstatymo saugomų interesų ar teisių, nepažeidus kitų įstatymo saugomų interesų ar teisių, apriboti baustinus atvejus iki išskirtinių, ypatingo rimtumo atvejų.

Tokiu būdu siekiama apsaugoti medicinos darbuotojus nuo teisinių procesų, kurie, esant dabartiniam reglamentavimui, galėtų būti pradėti ir nesant būtinam pagrindui, veiksmingai užtikrinant veikiančių specialistų apsaugą jiems vykdant rizikingas profesines pareigas nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Noriu atkreipti visų susirūpinusių šiuo klausimu dėmesį, kad priimtas Laikinasis įstatymas dėl atsakomybės apsaugos esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai ir (ar) karantinui dėl COVID-19 visiškai nepaneigtų galimybės individualiu atveju įvertinti itin didelę žalą sukėlusius asmens veiksmus ar paneigia asmens teisę kreiptis į teismą.“

Įstatymo projektas parengtas atidžiai laikantis interesų pusiausvyros, jo taikymas neapima tų atvejų, kurie galimai suformuotų aplaidų požiūrį į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ar sukurtų visiško nebaudžiamumo kontekstą, kadangi absoliučiai neapriboja baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimų žmogaus gyvybei bei sveikatai COVID-19 pandemijos kontekste.

Priėmus Laikinąjį įstatymą ir paaiškėjus aplinkybėms, kurios daro baudžiamąjį procesą negalimą, nebūtų užkirstas kelias nukentėjusiajam reikalauti žalos atlyginimo, pasinaudojant Lietuvoje įstatymu įtvirtintu atsakomybės be katės modeliu.

Tai gerokai paprastesnis kelias ginti paciento interesus. Kreipimosi, žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai yra daug paprastesni, nereikalaujantys specialių teisinių žinių, abejoms šalims itin sunkaus ir brangiai kainuojančio proceso, kurio tikslas – įrodyti, kad sveikatai padaryta žala yra dėl konkrečių gydytojų kaltų veiksmų.

Šiuo metu kyla reali grėsmė asmens sveikatos priežiūros specialistams būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, įtraukiant juos į tęstinius, ilgus procesus, kurie pareikalauja daug papildomų dvasinių ir materialinių pastangų, apribojant galimybes toliau dalyvauti COVID-19 sukeltos ekstremalios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime, provokuoja specialistus vengti teikti būtinąją pagalbą, nesusijusią su jų tiesioginėmis darbo funkcijomis, kur dažnai yra gyvybiškai būtina siekiant paciento apsaugos nuo gręsiančių itin skaudžių padarinių.

Tokios atsakomybės ribojimų iniciatyvos skirtingomis apimtimis yra svarstomos/priimtos įvairiose Europos Sąjungos ir užsienio valstybėse: Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

infa.lt siūlo susipažinti su šiuo įstatymo projektu „gyvai”. svarbiausios vietos paryškintos:

♦◊♦

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ ATSAKOMYBĖS APSAUGOS

DĖL COVID-19 (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS)

LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBUS VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ IR (AR) KARANTINĄ

LAIKINASIS ĮSTATYMAS

2021 m.                 Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis – šio įstatymo galiojimo laikotarpiu numatyti didesnę asmens sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemijos ekstremaliomis sąlygomis, atsakomybės apsaugą ir skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistų savanorystę valdant COVID-19 (koronaviruso infekcijos) pandemiją.

2 straipsnis. Atleidimo nuo atsakomybės sąlygos

1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas atleidimas nuo atsakomybės taikomas asmens sveikatos priežiūros specialistams (toliau – asmuo), kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu;

2) asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo nuostatas;

3) asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (nepaisant įstaigos nuosavybės formos ir pavaldumo);

4) dėl asmens neatsargios veikos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsirado šie padariniai: atimta žmogaus gyvybė, nesunkiai sutrikdyta sveikata, sunkiai sutrikdyta sveikata, žmogus paliktas be pagalbos, kai gresia pavojus jo gyvybei;

5) asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal darbo sutartį arba veikė savanoriškos veiklos pagrindais.

2. Laikoma, kad asmuo, teikdamas su COVID-19 (koronaviruso infekcija) susijusias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veikė ypatingomis aplinkybėmis, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais tiesiogiai dalyvavo likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius ir jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:

1)  paslaugos teikiamos be tinkamų ar optimalių medicinos priemonių (prietaisų), vaistų ir kitų paslaugoms teikti reikalingų priemonių;

2)  medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio santykis neatitinka teisės aktuose nustatytų minimalių ir maksimalių dydžių;

3) asmeniui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pasikeitė visa apimtis darbo funkcijų ir (ar) darbo pobūdžio ar jų dalis;

4)  asmuo dėl nuolat kintančios COVID-19 (koronaviruso infekcija) diagnostikos ir gydymo tvarkos pagal Lietuvos Respublikos, kitų valstybių duomenis apie diagnostikos metodus, skirtingų gydymo metodų efektyvumą ir gerąją patirtį neturėjo galimybės susipažinti (nebuvo supažindintas) su teisiniais ir praktiniais pasikeitimais ir protingai veikė savo pasirengimo lygiu;

5) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)  nuostatas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo apribotas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nustatytu laiku ir jų prieinamumas ir tai turėjo tiesioginės įtakos asmens teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų savalaikiškumui, prieinamumui ir (ar) kokybei.

3. Laikoma, kad asmuo, teikdamas su COVID-19 (koronaviruso infekcija) nesusijusias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veikė ypatingomis šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytomis aplinkybėmis.

3 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės

1.  Asmuo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu teikęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir veikęs ypatingomis aplinkybėmis, nelaikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 137 straipsnio 1 ar 3 dalyje, 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje, 144 straipsnyje (jeigu šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo padarė dėl neatsargumo), 229 straipsnyje dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.

2.  Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės apima asmens veikimą ir neveikimą:

1) vykdant profesines pareigas, neviršijant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų;

2) būtinojo reikalingumo sąlygomis, neturint realių galimybių veikti ar peržengiant profesinio pasirengimo ribas;

3) veikiant pateisinama profesine rizika visuomenei naudingam tikslui.

3. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, asmeniui teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu ir ypatingomis aplinkybėmis, preziumuojamos.

4. Baudžiamasis procesas pagal šio straipsnio 1 dalį negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

5. Asmens, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu teikusio asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir veikusio ypatingomis aplinkybėmis, veika nelaikoma medicinos praktikos klaida, grubia medicinos praktikos klaida pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo ir slaugos ar akušerijos praktikos klaida, šiurkščia slaugos ar akušerijos praktikos klaida pagal Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas ir tokiam asmeniui drausminė ar teisinė atsakomybė – licencijos sustabdymas ar panaikinimas – netaikoma.

4 straipsnis. Atleidimo nuo atsakomybės ribojimai

Asmeniui šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas atleidimas nuo atsakomybės netaikomas, jeigu nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) asmens veika pasireiškė tyčiniu netinkamu elgesiu ar dėl didelio aplaidumo;

2) asmuo veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

5 straipsnis. Įstatymo galiojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas galioja iki 2023 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1–4 dalių nuostatos taikomos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo.

3. Šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtoms, bet nebaigtoms administracinių ar darbo drausmės pažeidimų tyrimo procedūroms.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia: Seimo narė  Jurgita Sejonienė

infa.lt prielaida:

Ar šis įstatymas nėra taikomas galimoms vakcinacijos pasekmėms ir gydytojų pareigos nevykdymu, kai pacientai miršta ne dėl to, kad gydytojas persistengė, o dėl to, kad paslauga visai nebuvo teikiama? Vien ką reiškia 3 str. 1 dalis, skelbianti, jog:

Asmuo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu teikęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir veikęs ypatingomis aplinkybėmis, nelaikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso jeigu šiame straipsnyje numatytą veiką padarė dėl neatsargumo”.

Jeigu iš neatsargumo tai nesi kaltas, nors dėl to mirė žmonės. Čia kas, išankstinis nuodėmių atleidimas, kaip viduramžių popiežių indulgencija, kuri, beje, buvo mokama. Tai dabar klausimas kas ir kiek užmokėjo konservatoriams, kad jie stumtų tokį visiškai nežmogišką įstatymo projektą? Tai tikrai yra viso partijos elito palaimintas projektas – nė vienas eilinis partijos narys nedrįstų net prasižioti apie tokį projektą prieš tai nepaskatintas partijos viršūnėlių, kurie patys nenori į tai įpainioti savo vardo ir tokiu būdu išlieka šešėlyje. Tik Jurgita Sejonienė kaip nepatyrusi politikė išstumta į priekį kaip bokso kriaušė. Bet ne dykai. Tai kas ir kiek užmokėjo?

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 272

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. Rasa    -  2021-03-02, 07:56

    Kodėl tik iki 2023 sausio 1, jeigu Pfizer eksperimentai su žmonėmis baigsis 2023m. ? 😏
    Dabar jau gydytoju gali darbintis bet kas nuo valytojų iki santechnikų.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Vyte    -  2021-03-02, 08:54

    Atkreipkite demesi ir i si istatymo projekta: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/14d67e10767311eb9fc9c3970976dfa1?positionInSearchResults=28&searchModelUUID=3ddb0c58-57bf-44ae-a306-d196d22643b3 Cia, kaip suprantu, sutikimu skiepytis laikomas paciento atvykimas i gydymosi istaiga. Ar rasytinio sutikimo jau nebereikia?

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Vyte    -  2021-03-02, 08:57

    „Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 papildymo 16(1) straipsniu ir 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas” sako, kad sutikimu skiepytis laikomas savanoriskas zmogaus atvykimas i gydymo istaiga. Ar jau rasytinio sutikimo is zmogaus nereikia?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...

Čia Jums ne Okeanidės bučinys Antanui......