infa.lt

B.Obama ir Japonijos Imperatorius

Klausant Lietuvoje autoritetą turinčius, profesionalius mokslo žmones, negali nesistebėti dėl jų aklumo ir ribotumo. Didžioji dauguma jų su nuoskauda pripažįsta „istorinį faktą”, kad Lietuva visais amžiais buvęs kažkoks atsilikęs kraštas į kurį civilizaciją nešė aplinkinės tautos.

Neseniai skaičiau kažkokio šviesuolio postringavimus apie tai, kad Lietuva visada buvo Europos užkampis ir tai akivaizdžiai parodo tas faktas, jog į Lietuvą būriais traukė vakarų amatininkai, dailininkai, architektai, aktoriai ir kitas aplinkinių tautų proletariatas „nešti mums šviesą”.

Šio profesoriaus manymu tai akivaizdžiai parodo, kad Lietuva buvo atsilikusi. Keista logika. Vertinant tokiais pat kriterijais išeitų, jog JAV yra labiausiai atsilikusi šiuolaikinė pasaulio valstybė, nes į ją šniūrais važiuoja dirbti diplomuoti proletarai (naujieji amatininkai, dailininkai, architektai, aktoriai ir t.t.) iš viso pasaulio.

Kitas mūsų šviesuolių minties perlas, – „Lietuva priklausė Lenkijai, nes Lenkija buvo karalystė, o Lietuva „tik” Didžioji kunigaikštystė. Tas faktas parodo, jog Lietuva buvo priklausoma nuo Lenkijos. Lenkijos karalystė viską sprendė, o Lietuviai pastoviai stengėsi išsilaisvinti iš lenkų priklausomybės.“

Visą šitą teorinę nesąmonę mūsų šviesuoliai pagrindžia „nenuginčijama istorine medžiaga”. Man tik kyla klausimas, jei jau mūsų šviesuoliai tyrinėja faktus, gal jie galėtų atkreipti dėmesį ir į kontekstą? Sekant jų logika išeitų, kad šiuolaikiniame pasaulyje JAV priklauso Japonijai, nes šios dvi valstybės yra karinio bendradarbiavimo sąjungoje, bet Japonija yra monarchija valdoma Imperatoriaus, o JAV „tik” respublika.

Be to, visai neseniai JAV valstybės vadovas „tik” prezidentas Barakas Obama, besilankydamas Japonijoje, per susitikimą su Japonijos Imperatoriumi žemai jam nusilenkė (žiūrėkite faktinę medžiagą – nuotrauką viršuje↑). Tai tiesiog akivaizdus faktas to, kad JAV yra Japonijos vasalė.

Dar viena mokslo mulkių dažnai minima frazė, kuriai jau beveik yra suteiktas aksiomos autoritetas: „Žalgirio mūšį laimėjo dviejų tautų respublika (Ržečpospolita). Lietuviai šiame mūšyje buvo „tik” viena iš sąjunginių jėgų.”

Tai visiška nesąmonė. Ržečpospolita atsirado 1569 metais, o Žalgirio mūšis įvyko 1410 metais. Be to, Ordinas buvo Lietuvių priešas, o ne lenkų. Būtent lenkų gynybai šis karinis ordinas ir buvo atsiųstas. Tam, kad būtų kokio nors konflikto šalimi (o ne politine širma), reikia būti bent jau pilnai susiformavusia valstybe.

Yra puikiai žinomas istorinis faktas, kad Lenkija (iki tol kol Lietuviai neatėjo jų valdyti), neturėjo net karališko dvaro (Karališką dvarą Krokuvoje sukūrė lietuvis Jogaila). Lenkai buvo tokie atsilikę ir nevalyvi, kad Lietuvių užimamos teritorijos čiabuvių elitas (lenkų bajorai) stebėjosi, jog Jogaila su savo pavaldiniais prausiasi po kelis kartus į savaitę.

Lietuviai išmokė lenkus praustis, tai tikras istorinis faktas. Be to, kažkaip negirdomis nuleidžiamas kitas triuškinamas istorinis faktas, – lenkai šiame didžiajame mūšyje kovojo prieš Lietuvius Ordino gretose. Po mūšio buvo pakarta daug lenkų kunigaikščių ir bajorų, kurie kartu su savo lenkiškais daliniais kovojo Ordino pusėje.

Sekant mūsų šviesuolių logika, šiuolaikinius konfliktus taip pat reikia vertinti nekritiško žiniasklaidos naudotojo žvilgsniu, t.y. priimti viską taip kaip pateikiama nežvelgiant į kontekstą. Juk tiems, kas rimtai domisi konfliktais, ne paslaptis, jog galingos valstybės (o Lietuva būtent tokia ir buvo) naudojasi tam tikrų tautų vėliavomis ir karinėmis uniformomis vien tik tam, kad gautų politinius pergalės dividendus ir išvengtų prastuomenės pasipiktinimo.

Taip elgėsi ir buvusi CCCP ir šiuolaikinės JAV. Dažnai šių šalių kariai buvo (ir yra) perrengiami kitos šalies kovotojais. Taip pav. Sovietiniai lakūnai kovojo su Amerikiečiais Korėjoje, nešiodami korėjiečių uniformas ir netgi pranešimus į viešumą iš lėktuvų kalbėdami korėjietiškai.

Taip pat ir dabartinis karas Libijoje. Niekam ne paslaptis (tą patvirtina ir NATO generolai), kad būtent NATO specialieji padaliniai persirengę Libijos revoliucionieriais medžiojo Muamarą Kadafi, bei naikino jo reguliariąją kariuomenę. Tai normalu, nes iš tų „revoliucionierių” nėra jokios naudos kare, jie tinkami nebent tik kaip informacinė širma konkrečių karinių tikslų įgyvendinimui.

Esu įsitikinęs, kad ir Žalgirio mūšyje, lenkais persirengę ir su lenkiškomis vėliavomis stovėjo ne čiabuviai lenkai, o Jogailos į Lenkiją atsivesti Lietuvių pulkai. Lenkijos vėliavos buvo tik kaip politinė priedanga Didžiosios Lietuvos valstybės strateginiams kariniams tikslams įgyvendinti.

Juk tuo metu Lenkija (kaip ir šiuolaikinė Libija) buvo vien tik didžiųjų tautų interesų zona (teritorija apgyvendinta tam tikra čiabuvių populiacija). O su didžiųjų valstybių interesų zonos čiabuviais, kaip ir dabar taip ir tada, mažai kas skaitėsi.

Teisingai sudėlioti akcentai faktų pateikime gali nušviesti arba paslėpti realybę. Pateiksiu jums pavyzdžiu vieną anekdotą, kuris labai vaizdžiai parodo akcentų įtaką informacijos suvokimui.

Žiniasklaidos pranešimas: Šiandien Irake gerai ginkluoti akmenimis ir pagaliais irakiečiai užpuolė beveik beginklius Abramso tankuose sėdinčius Amerikiečius. Po aršios kovos Amerikiečiams pavyko apsiginti, jie buvo sunkiai morališkai sužaloti, o Irakiečiai atsipirko vien tik lengvomis mirtimis.

Lygiai tas pats yra su svetimų mokytojų įteigtais žaidimais sąvokomis, dominuojančiomis mūsų autoritetingos šviesuomenės savivokoje. Šie žmonės nėra dėl to kalti, tiesiog tokias neginčijamas (aksiomines) sąvokas, jiems po ilgo dresavimo įkala universitetuose ir jie tiesiog nepajėgūs ištrūkti iš šio šešėlių pasaulio pseudorealybės.

Dar Sokratas, vaizduodamas šešėlinio pasaulio žmones pasakojo apie olos fenomeną. Jis sakė, kad jeigu, pavyzdžiui, tam tikrą žmonių grupę nuo gimimo laikyti oloje prirakintus grandinėmis tokiu būdu, kad jie negalėtų matyti realaus pasaulio, matydami vien tik šio pasaulio atspindžius ant olos sienos, o po kiek laiko išlaisvinti juos nuo grandinių ir parodyti realų pasaulį, šie žmonės vis vien netikėtų, kad realus pasaulis yra tiesa, jiems tiesa visada būtų vien šešėliai ant olos sienos.

Taip ir mūsų šviesuoliai nuoširdžiai tiki, kad tas šešėlių pasaulis, kurį jiems nuo mokyklos įteiginėjo svetimų tautų sukurta švietimo sistema yra realybė, jiems jau nebeįmanoma praregėti, nes praregėjus jie suprastų, jog visą tai, ko jie mokėsi tėra bevertis propagandos rinkinys, o jų titulai tėra tarnavimo svetimoms ideologijoms grandinės, patikimai laikančios juos nuo bandymo pabėgti į laisvę.

P.S. Neseniai viena mergaitė, besimokanti Londone koledže, papasakojo man apie užduotį, kurią uždavė jiems dėstytojas. Jis paprašė studentų įrodyti, kad Žemė apvali, bet šį įrodymą privaloma buvo pagrįsti vien tik savo asmeniniais stebėjimais, o ne autoritetų mintimis. Nei vienas studentas to nesugebėjo padaryti. Įdomu ar jūs sugebėtumėte įrodyti, kad Žemė apvali nesiremdami nuvalkiotu posakiu – „na juk visi tai žino“?

Dauguma Anglų šviesuomenės gyvena taip, kaip gyveno jų senoliai Kristaus mokiniai (būtent todėl jie iki šiol Krikščionių žemdirbių monarchija), o visas tas „naujasis mokslas“ tėra pelninga eksporto prekė atsilikusių šalių pagonims, ieškantiems išminties pas žmones, o ne pas Jėzų Kristų. Todėl susimąstykite, kol ne vėlu, kur veda modernybė ir kokias tiesas ji kala į mūsų vaikų galvas.

Su broliška meile ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka