infa.lt

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Seimo narė, darbietė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sausio 18 d. pateikė Vyriausybei derinimui projektą dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo ir studijų valstybės finansuojamose vietose apmokėti skyrimo tvarkos. Projektu siūloma pakeisti norminės studijų kainos skaičiavimo metodiką. Ji leistų padidinti valstybės skiriamą finansavimą studijoms, tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.

Pagal šį projektą, universitetinių socialinių, matematikos ar medicinos krypčių mokslų studijos brangtų daugiau nei tūkstančiu eurų per metus arba atitinkamai nuo 30 iki 60 proc. Kolegijose pokytis būtų ne toks žymus ir siektų apie 10 proc.

Nors Vyriausybės projekto lydraštyje rašoma, kad su visomis suinteresuotomis pusėmis projektas yra suderintas, tačiau Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai gavo ne vieną kreipimąsi, kuris ragina atidžiau pažvelgti į pokyčius. Lietuvos studentų sąjunga ragina atkreipti dėmesį, kad jeigu dabartinis projektas nesikeis, greitu laiku susidursime su mažėjančiu studijų prieinamumu ir didėjančiomis studijų kainomis.

Studentų sąjungai antrina ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, pridurdama, kad priėmus ministerijos siūlomą projektą, Vyriausybės deklaruojamas profesinio mokymo patrauklumas, vienodo starto galimybės visiems studentams, nepriklausomai nuo socialinės padėties ir gyvenamosios vietos, deja, nebus įgyvendinamos.

Reaguojant į ministerijos teikiamą projektą šeši Švietimo ir mokslo komiteto nariai skubiai inicijavo neeilinį komiteto posėdį dėl norminių studijų kainų didinimo ir kitų svarbių klausimų.

Šiandienos švietimo reformos kontekste, idėja priimti Vyriausybės siūlymą didinti skiriamą finansavimą vienam studentui nėra blogas dalykas, nes tai kartu lemtų ir geresnes studentų socialines garantijas, galimai ir augančią studijų kokybę. Tačiau tai neturėtų būti daroma aukštojo mokslo prieinamumo sąskaita. Esminė šio projekto problema yra ta, kad padidinus norminę studijų kainą, papildomų lėšų skirti nėra numatoma, todėl gali sumažėti valstybės finansuojamų studijų vietų, o tai mažins aukštojo mokslo prieinamumą.

Ypač nerimą kelia tai, kad studijų kainų padidėjimą pajus ir valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantys studentai. Mat keliamas norminių studijų kainos glaudžiai susijusios su studijų kaina, kurią nustato aukštoji mokykla, todėl savo lėšomis studijuojančių studentų mokslas brangs tiek, kiek didės norminių studijų kaina.

Seimo narė įžvelgia ir dar daugiau grėsmių dėl skubos tvarka ministerijos pateikiamo projekto. Įvertinus tai, kad Lietuvoje apie 37 proc., bene daugiausiai Europos Sąjungoje, yra mokančių už studijas savo lėšomis, ženkliai išaugus studijų kainoms, dalis tokių studentų nebepajėgs toliau tęsti studijų.

Tačiau didžiausias išbandymas, kaip pastebi Seimo narė, yra susijęs su pandemijos padariniais. Dauguma mokinių, kurie jau nuo praėjusių metų mokosi nuotoliniu būdu, ir taip patiria didžiulį stresą dėl neįprastų sąlygų. Reikalavimai, norint studijuoti valstybės lėšomis, yra tikrai aukšti, būtina išlaikyti tris valstybinius egzaminus, tarp kurių privalomieji lietuvių kalbos ir matematikos.

Kaip žinia, 2020 m. matematikos egzaminas ne vienam mokiniui tapo neįveikiama užduotimi. Taip pat dalies mokinių šeimos nukentėjo ir finansiškai dėl pandemijos iššūkių, o tai tikrai turės įtakos studentams, norintiems studijuoti savo lėšomis. Tyrimai rodo, kad dauguma studentų studijuoja tėvų lėšomis, o ne valstybės remiamomis paskolomis ar iš kitų šaltinių.

Įžvelgiama, kad dėl pakeitimų galimai labiausiai nukentės regionai ir ten veikiančios koleginio sektoriaus bendruomenės. Kasmet mažėjant stojančiųjų skaičiui, kolegijos nesugebės išlaikyti rekomenduojamojo minimalaus 800 studentų skaičiaus. Ir tai gali tapti pretekstu tokias aukštąsias mokyklas uždaryti. Tauragės, Utenos, Alytaus, Marijampolės kolegijos, tikėtina, praras savo studentus, nes jau šiandien Marijampolės ir Alytaus kolegijos balansuoja ties kritine riba.

Priėmus ministerijos siūlomą projektą, bus tik dar labiau padidintas atotrūkis tarp miestų ir regionų, kartu didinama socialinė atskirtis. Talentingi jaunuoliai, negalintys sau leisti važiuoti studijuoti į didmiesčius, greičiausiai nutrauks studijas arba emigruos. O traukiantis profesinio aukštojo mokslo sektoriui, atitinkamai mažės ir specialistų pasiūla darbo rinkoje, ypač taip reikalingoje vidurinio lygio darbuotojų grandyje.

Pandemijos akivaizdoje, kai visa ugdymo ir mokslo bendruomenė susiduria su nemažai iššūkių, ŠMSM inicijuojami aukštojo mokslo įstatymų pakeitimai naudos neatneš, priešingai, įneš tik daugiau panikos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir žalos. Pirmiausiai, ką turėtume padaryti, tai užtikrinti sklandų, kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą. O svarbiausia, įgyvendinant nacionalinės svarbos švietimo reformas, turėtų būti užtikrintos savalaikės ir išsamios diskusijas ne tik su ministerija, bet ir su visuomene, Švietimo ir mokslo komitetu bei visomis aukštojo mokslo bendruomenėmis.