infa.lt

Po sausio 6 dienos įvykių JAV sostinėje, Vašingtone, kai minia Donaldą Trampą palaikančių JAV piliečių, įsitikinusių tuo, jog JAV prezidento rinkimai ginčytinose valstijose buvo suklastoti, perkeliant už prezidentą D.Trampą atiduotus rinkėjų balsus į Džo Baideno (Joe Biden) sąskaitą, po to, kai ta minia įsiveržė į Kapitolijų, kuriame tuo metu vyko Kongreso posėdis dėl D Baideno patvirtinimo laimėjus rinkimus ir tapus JAV naujuoju prezidentu – pasaulyje pasigirdo daugybė vertinimų šios situacijos atžvilgiu.

Kapitolijuje žuvo 4 žmonės, bet, kadangi juos, bent jau vieną iš jų, nušovė apsauga – niekur nepateikiamos jų mirties detalės, nors kaltė už jų mirtis uždedama ant D.Trampo pečių. (filmuotas vienos mirties liudijimas, kaip apsauga nušauna moterį čia)

Demokratinis Vakarų politikos elitas su pasibaisėjimu atsiliepė apie tokį, jo nuomone, į jokius rėmus netelpantį demokratijos principų griovimą, organizuotą dabartinio JAV prezidento ir įvykdytą jo šalininkų. Pasak Vakarų lyderių, įstatymų reikia laikytis, o pralaimėjus rinkimus garbingai perduoti valdžią laimėjusiai pusei.

Vakarų elitas džiaugiasi ir reiškia pripažinimą Džo Baidenui kaip išrinktajam JAV prezidentui, tuo pačiu išsakydamas ir viltį, jog jam vadovaujant pasaulyje vėl įsigalios įprasta tvarka, prie kurios įpratęs liberalus Vakarų, tame tarpe ir ES, elitas.

Tuo tarpu, palaikanti Donaldą Trampą pusė atremia tuos Vakarų politinio elito argumentus, kaip veidmainiškus, nes teisė prasideda nuo pat pradinio demokratinių rinkimų veiksmo – tai yra jų teisėtumą turi pripažinti abi pusės. Jei viena iš pusių nesutinka su balsavimų apskaitos rezultatais – ji, pasak oponentų, sekant  demokratiniais principais, turi teisę reikalauti balsų perskaičiavimo, o esant rimtesnių įtarimų dėl rinkimų įstatymų pažeidimų – reikalauti ištirti tuose įtarimuose pateiktus faktus.

Kadangi, pasak D.Trampo šalininkų, šie pirminiai JAV Konstituciją pažeidžiantys rinkimų falsifikavimo faktai buvo atmesti jų net netiriant, tai automatiškai suteikė teisę JAV visuomenei reikalauti teisingumo tiesiogiai pas įstatymų leidėjus Kapitolijuje.  Jų atsakas į Vakarų demokratinio elito pasibaisėjimo kupinus šūksnius yra toks: „Kodėl jūs nesibaisėjote kai buvo falsifikuojami rinkimų faktai, tačiau baisitės tada, kai mes bandome atstatyti teisybę taip, kaip ją suprantame ir kaip mokame pagal turimas galimybes”?

Kodėl jūs palaikėte rinkimų rezultatų perskaičiavimus tokiose šalyse kaip Venesuela, pripažindami jos parlamento vadovą išrinktuoju prezidentu, nors faktiniu buvo Nikolas Maduro? – Kodėl jūs visi – Europa ir Amerika palaikėte rinkimų rezultatų perskaičiavimą Baltarusijoje, reikalaudami naujų rinkimų ir tuo pačiu pripažindami šios šalies išrinktąja prezidente Svetlaną Tichanovskąją? Kodėl jūs palaikėte tų šalių opoziciją, kuri ėjo į gatves reikalaudama savo teisių, kaip ji jas suprato, vadindami ją taikiais protestuotojais (nepriklausomai nuo to, kaip jie tą darė), tačiau nepalaikėte savo pačių dalies visuomenės reikalavimo padaryti tai savo pačių šalyse?

Vakarų elitas į šiuos klausimus turi seniai parengtus atsakymus – esą tose trečiosiose šalyse rinkimai nebuvo nei demokratiški, nei laisvi, todėl jų opozicija turi moralinę teisę eiti į gatves ir daryti tai ką daro, o Vakarai turi moralinę teisę palaikyti tą opoziciją ir krauti sankcijas tų nedemokratiškų šalių vyriausybėms taip darydami spaudimą ir tiesiogiai kišdamiesi į tų šalių rinkimus. Mūsų šalyse, esą demokratija ir teisėtumas, todėl visos pretenzijos į kažkokius pažeidimus neturi jokio pagrindo ir turi būti laikomos puolimu prieš demokratinę sanklodą.

Į ką jų oponentai atsako: „O ar galima sukčiavimą ir balsų falsifikavimą vadinti demokratišku ir teisingu procesu, į kurį turi būti reaguojama tik „teisėtai”, nežiūrint į tai, kad jau pats sukčiavimo faktas yra neteisėtas, o to fakto autoriai turi didžiulę galią įstatymais apsiginti nuo teisminio to fakto tyrimo?

Ar galima užmerkti akis į vieną neteisėtą veiksmą ir po to pasmerkti kitą neteisėtą veiksmą, kuris išplaukia iš ankstesniojo ir yra jo pasekmė.. ir tuo pačiu jaustis teisiais? Vien atsakymo, kad rinkimai teisėti – mažai – tas turi būti įrodyta teisminio tyrimo keliu, jei kyla toks reikalavimas iš oficialaus šalies prezidento administracijos pusės.

Vakarų reakciją suprasti galima: jie staiga praregėjo ir su siaubu pamatė, kad spalvotųjų revoliucijų užuomazgos jau kalasi jų pačių teritorijose, ir suprato, kad jos vyks – kontroliuojant jau ne Vakarų elitui, o prieš jį.

Todėl, nespėjęs atsitokėti po šoko, neapgalvojęs ką daro, elitas puolėsi smerkti Donaldą Trampą ir jo šalininkus, matomai pamiršęs, jog to elektorato vien Jungtinėse Valstijose yra virš 75 milijonų (oficialiai) ir virš 100 milijonų skaičiuojant jo sekėjus socialiniuose tinkluose, nekalbant apie tuos, kurie juo neseka, tačiau neabejotinai palaiko.

Vien Twitter tinkle jų skaičius siekia 88 mln., Facebook 35 mln, Instagram – 25 mln. Neaišku kiek jų yra Parler ir Gab platformose, kur dabartinis JAV prezidentas ėmė perkelti savo veiką (eina tokios kalbos) po to, kai buvo imtas blokuoti (jau seniai) minimuose socialiniuose tinkluose.

Reikia turėti omenyje, kad D.Trampą palaikančių tarpe yra ir daugybė europiečių, kurie visą situaciją mato lygiai taip pat, kaip ją mato Trampo šalininkai Amerikoje, tik jau savo šalyse.

Ir štai šitą milžinišką žmonių masę, pripažįstančią labai konkretų pasaulio matymo vaizdą, Vakarų elitas ėmėsi smerkti kaip maištininkus ir įstatymų pažeidėjus. Jo leidžiamų įstatymų pažeidėjus. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje – gyvena tik apie 2.8 mln gyventojų, kurie, tačiau, taip pat yra susiskaldę oficialiai pateikiamo naratyvo atžvilgiu. Ir dalis lietuvių taip pat palaiko Donaldą Trampą ir dar daugiau – jaučiasi jo pasekėjų Amerikoje dalimi, dalyvauja jų įsteigtose D.Trampo palaikymo grupėse Facebook tinkle, o Lietuvoje rengia D. Trampo palaikymo akcijas.

Lietuvių automobilių kolona riedėjo Vilniaus gatvėmis – „Lietuva palaiko Trampą“ (Video)

Ir tie lietuviai, klausydami Vakarų elito pareiškimų, šiandien jau supranta, kad tai ne jų elitas, nes to elito kalbos nukreiptos prieš jų lūkesčius, prieš jų teisybės supratimą ir net prieš juos asmeniškai, kaip palaikančius, esą neteisėtus D. Trampo veiksmus, kuriuos jie laiko būtina savigyna.. Elitas ignoruoja tai, kad D.Trampo šalininkai mano, jog pradžioj neteisėtus veiksmus atliko JAV demokratų partijos atstovai, bet už tai niekaip neatsakė, nes nebuvo jokio teisinio tyrimo, kurių bandymai buvo sėkmingai užblokuoti.

Elitas supranta, jog įsivėlus į diskusijas apie sukčiavimą JAV prezidento rinkimuose galima labai įklimpti ir išsiduoti, todėl šios temos tiesiog vengia, atkakliai laikydamasis vienos linijos – viskas vyko pagal įstatymus, teismai atmetė visus ieškinius, viskas teisėta, „vsio zakonno”, nesileisdamas į jokias detales. Nes „velnias slypi detalėse”.

Norėčiau priminti, jog kalbėdamas apie Donaldo Trampo šalininkus turiu omenyje, kad tai yra jo elektoratas. Ne JAV Respublikonų partijos, o būtent Trampo. Jie juo sekė, jie juo tikėjo, jie juo tiki. Jie matė, kad Trampui vadovaujant JAV ekonomika ėmė kilti, darbo vietos ėmė sugrįžti į šalį, kaip ir JAV kariai iš užsienio misijų. Jo sėkmingą vadovavimą iš esmės sutrukdė būtent koronavirusas. Bet tai vargu ar galima laikyti jo kalte.

Ir dabar JAV Respublikonams iškilo dilema – jie norėtų atsiriboti nuo D. Trampo, nes jis esą susikompromitavo, ant jo varo visa ir iki šiol variusi liberali Vakarų žiniasklaida, prie kurios dabar prisidėjo ir kai kurie pabūgę viešo teismo respublikonų politikai. Bet jie suvokia, kad tuo praras tuos rinkėjus, kurie susikoncentravę į JAV dabartinį prezidentą ir laiko jį aferos auka.  O praradę vargu ar jau galės tikėtis kažkokių žymesnių laimėjimų ateinančiuose rinkimuose. Todėl šis klausimas jiems labai jautrus.. ir, tikėtina, kad jie D.Trampo neapleis, nors to ir labai norėtų Vakarų demokratinis pasaulis ir jo liberali žiniasklaida (tiksliau tie, kas už jos stovi).

Šiuo metu kairieji liberalūs leidiniai paeiliui ir visi kartu skelbia šūkius, kad Donaldą Trampą reikia nušalinti nuo valdžios, vienas per kitą siūlydami savus nušalinimo variantus, esą jis kelia grėsmę ir per likusias nepilnas dvi buvimo valdžioje savaites gali dar pridaryti problemų.

Donaldas Trampas šiuo metu pavojingas jį įveikusiai sistemai tik tuo, ką jis dar gali pasakyti prieš tai, kai galutinai praras prezidento imunitetą prieš teisminį persekiojimą, nes, manau, jog jis prasidės neilgai trukus po to, kai savo postą užims išrinktuoju prezidentu Kongreso pripažintas Džo Baidenas.

Demokratai garantuotai neleis Donaldui Trampui pasirengti sekantiems 2024-ųjų rinkimams ir juose kandidatuoti, todėl padarys viską, kad to neatsitiktų. Turiu net įtarimą, kad D.Trampas gali neišgyventi iki ateinančių rinkimų, jei nepasirūpins prieglobsčiu kitoje šalyje.

Na, o pas mus, Lietuvoje, jau ryškėja pirmieji požymiai to, kad JAV valdžią perėmė demokratai. Vienas iš spalvingų Seimo narių jau kelia klausimus apie bendrus tualetus vyrams ir moterims, nes nemato tarp jų skirtumo. O JAV kongrese, kaip praneša The Epoch Times, demokratų iniciatyva įstatymu naikinamos sąvokos apibūdinančios tėvą ir motiną, brolį, seserį.