infa.lt

2015 m. Lietuvos pareigūnų rodyta R. Zamolskio nuotr.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą, kuriame labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu įtariamas Lietuvos Respublikos pilietis Romas Zamolskis. Šioje baudžiamojoje byloje įtarimai jam pareikšti dėl kvalifikuoto dviejų žmonių nužudymo, kvalifikuotų pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimų.

Įtariamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė organizuotoje grupėje, dėl jo padarytų nusikaltimų atsirado sunkių padarinių. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių didesnei nei 0,5 mln. eurų sumai.

Įtariamasis R. Z. šiuo metu atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę Rusijos Federacijoje už toje šalyje padarytus nusikaltimus.

Su įtarimais dėl Lietuvoje padarytų nusikaltimų R. Z. buvo supažindintas Rusijoje, savo kaltės jis nepripažino, parodymus duoti atsisakė.

2020 m. spalio mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 187 str. nuostatomis, R. Zamolskį pripažino įtariamuoju.

Dar 2017 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi R. Z. prašymą, kreipėsi į Rusijos Federaciją dėl šio asmens perėmimo į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. 2018 m. buvo gautas Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono teismo nutarimas, kuriuo atsisakyta perduoti R. Zamolskį Lietuvai.

Šiais metais mūsų šalies Teisingumo ministerija kreipėsi į Rusijos Federaciją su prašymu pakartotinai spręsti klausimą dėl R. Z. perdavimo į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Baigto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2001 m. balandžio 17-osios vakarą R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie sostinėje esančio prekybos centro įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Užpuolimo metu buvo sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du tarnybines pareigas vykdžiusius inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu buvo pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tų pačių metų birželio 6 d. įtariamasis Romas Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Vilniaus centre vykusio susišaudymo metu buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę policijos pareigūnai. Iš nusikaltimo vietos R. Z. paspruko įsėdęs į atsitiktinai prie parduotuvės stovėjusį automobilį ir jo vairuotojui, grasindamas ginklu bei neteisėtai atėmęs jo laisvę, liepęs važiuoti R. Z. nurodyta kryptimi.

Įtariama, kad 2001 m. liepos 25 d. Kaune, vienos bendrovės patalpose, R. Zamolskis su bendrininku iš savanaudiškų paskatų šūviais iš neteisėtai laikomų ginklų itin žiauriai nužudė du vyrus.

2001 m. rugsėjo 28 d. R. Z., įtariama, tyčia, vengdamas, kad būtų nustatyta jo asmenybė, Kaune su bendrininkais pasikėsino nužudyti du policijos pareigūnus. Bendrininkai pareigūnus sužeidė į juos šaudydami iš neteisėtai laikomų ginklų.

Tų pačių metų spalio 1-osios naktį, grasindami šaunamaisiais ginklais nužudyti sargą, R. Z. su bendrininku apiplėšė vieną Kauno vaikų lopšelio-darželį, pasisavindami turto už daugiau kaip 800 eurų.

Po savaitės, spalio 8 d., šūviai aidėjo Panevėžyje. R. Z., su bendrininku, manoma, siekdami išvengti sulaikymo, visuomenei pavojingu būdu pasikėsino į 7 policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, gyvybes. Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Z. paieška. 2014-aisias jis buvo sulaikytas Rusijos Federacijoje dėl ten įvykdytų nusikaltimų.

Baigus ikiteisminį tyrimą, įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei jų atstovai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.

Primintina, kad galimybė baigti šį ikiteisminį tyrimą atsirado po to, kai 2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju.

Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.