infa.lt

freegreatpicture.com nuotrauka

Apie žmonių skaičių Žemėje ir jos resursus

Šiuos pamąstymus paskatino parašyti neseniai perskaitytas straipsnis apie žmonių skaičių Žemės planetoje, ir apie tai, kiek vietos užimtų dešimt milijardų žmonių.

Skaičiavimai atlikti teisingai, aš irgi dėl visa ko patikrinau. Galite tai atlikti ir patys, kad įsitikintumėte, kad dešimt milijardų žmonių išties užima neįtikėtinai mažai vietos šioje Žemėje.

Tačiau man įdomesnis klausimas kilo, o tai kiek reikia vienam žmogui materialinių resursų, kad pragyventi gyvenimą čia, šioje Žemėje.

Nepretenduoju į tikslumą ir analizės gilumą. Klausimas yra įvairiapusis, apimantis daugybę dedamųjų, kurias apžvelgti vargu ar įmanoma vienam žmogui. Todėl, visiškai tikėtina, kad daug dalykų dėl informacijos gausos ir klausimo sudėtingumo liks nepaliesta.

Tačiau jei šie pamąstymai paskatins kitus žmones plačiau pasidomėti aptariama tema ir atrasti dar daugiau su tuo susijusios informacijos bei bus kažkoks susidomėjimas šia tema, manysiu, kad rašinio tikslas pasiektas.

Taigi, jau žinome, kad patys žmonės, ar septyni, ar dešimt, ar septyniasdešimt milijardų, daug vietos neužima.

Kaip aukščiau pateiktoje nuorodoje yra suskaičiuota, dešimt milijardų žmonių sutilptų kvadrate 100 x 100 kilometrų (ruožas nuo Vilniaus iki Kauno, ir į abi puses po 50 km).

Tačiau žmogui išgyventi šioje Žemėje neužtenka tiesiog vieno kvadratinio metro. Reikia įvairių materialinių resursų: oro, vandens, maisto. Reikia drabužių ir batų. Reikia būsto kur gyventi pačiam bei kur auginti vaikus.

Dovana Bilui Geitsui arba, jei mūsų būtų 10 milijardų

O kiek dar visko, ko reikia, kad būtų būste patogus gyvenimas: baldų, buitinės ir kitokios technikos, indų, šildymo ir šaldymo sistemos ir dar daug visko.

Taip pat reikia įvairios įrangos, įrankių bei infrastruktūros tam pačiam maistui pasigaminti, būsto pasistatymui bei įsirengimui. O kur dar tiek dėl išgyvenimo klausimų tiek pramogai atliekamas trankymasis vos ne po visą pasaulį? O tam reikalingi automobiliai, traukiniai ir kitas transportas bei su juo susijusi infrastruktūra…

Pridėkim dar, kad žmonės susigalvoja visokiausių veiklų, apimančių pramogas ir hobius, kuriems taip pat reikalingi įvairūs resursai.

Savarankiškam domėjimuisi galite pavyzdžiui paieškoti informacijos, kiek gi resursų iš gamtos ir kiek energijos reikia, kad galima būtų pastatyti namą, daugiabutį namą, gamyklą, elektrinę, nutiesti kilometrą magistralės, pagaminti lengvąjį automobilį, pasiūti drabužį, pagaminti batus?

Užvedant ant kelio, galima būtų analizuoti, o tai kiek žmogui per gyvenimą, tarkim per aštuoniasdešimt metų, reikia oro, vandens, įvairių masto produktų, rūbų ir batų porų? Kiek ir kokių resursų sunaudojama tai išgauti, pagaminti, atvežti, utilizuoti ir panašiai?

Sufleruodamas dar noriu paminėti, kad informacijos reikėtų ieškoti išreikštos ne pinigais „kiek kainuoja“, nes pinigų vertė kinta dėl visos eilės priežasčių įskaitant infliaciją, o informacijos, išreikštos reikiamo materialaus objekto matavimo vienetais.

• Pvz., kiek oro žmogui reiktų per metus kubiniais metrais?
• Kiek maisto reiktų per gyvenimą tonomis?
• Kiek litrų vandens per dešimt metų?

Imdami konkretaus materialinio resurso skaitines vertes, galėsime susidaryti vaizdą, kiek ir ko per gyvenimą sunaudojame.

Iš kur visa tai paimti, jei ne iš Žemės. Viskas, ką naudojame savo išgyvenimui, mes imame iš šios planetos. Resursų kaip pvz., kokių nors iškasenų atsigabenimas bent iš Mėnulio, tebelieka fantastikos sritis…

Pasižiūrėkim bent paviršutiniškai, kokius gi turime Žemės resursus.

Sausumos plotas mūsų planetoje tėra 149 milijonai kvadratinių kilometrų, iš kurių tinkamais žmonėms gyventi laikoma 104 milijonai kvadratinių kilometrų.
Arba, maždaug po hektarą vienam žmogui, esant truputį virš dešimties milijardų populiacijai.
Dabartiniams virš 7 milijardų tektų kiek daugiau nei po 1 hektarą.
Kaip ir kam ji yra naudojama, galite pasižiūrėti čia:
https://ourworldindata.org/land-use

Kaip jūs išgyventumėte, jei sau reikiamus resursus galėtumėte imti tik iš vieno ha ploto (100×100 metrų)? O jei iš dar mažesnio ploto?

Iš vieno ha pasistatyti sau namus, apsirengti, apsiauti, turėti geriamą vandenį ir visavertį maistą, pasigaminti visą reikiamą infrastruktūrą, pvz., du automobilius, visus baldus, buitinę techniką ir t.t.

O kur dar klimato sąlygos? Tai, kad galima vienur ar kitur gyventi, dar nereiškia, kad ten bent kurį laiką nebus per karšta, per šalta, per drėgna, per sausa, o gal vėjuota, o gal žemės drebėjimai, o gal potvyniai? Apsisaugojimui nuo gamtos poveikių vėl reikalinga infrastruktūra, kuriai resursai vėl iš gamtos, ne iš kur nors kitur…

Įdomumo dėlei, paskaičiuokime, kiek gi oro reikia žmogui, nevertindami to, kad iškvepiamame ore deguonies vis tiek dar likę keliolika procentų. Vienas įkvėpimas – plius minus trys litrai. Per minutę apie penkiolika dvidešimt įkvėpimų. Paroje yra 1440 minučių. Tarkim penkiolika įkvėpimų dauginame iš 1440, gauname 21600 įkvėpimų.

Juos padauginę iš trijų litrų oro vienam įkvėpimui gauname visai nemažai – 64800 litrų oro. Kubiniais metrais tai būtų 64,8 kubų. Per parą. Dar dauginkit iš žmonių skaičiaus ir bent apytiksliai turėsite, kiek per vieną parą visai žmonijai reikia oro. Metuose yra 365 paros…

Įvertinam tuos kelis procentus deguonies sunaudojimą, įvertinam, kiek deguonies koks pvz. miško plotas išskiria, ir turėsime atsakymą, kiek gi reikia miškų, kad atstatytume vien žmonių sunaudotą deguonį per parą, savaitę, mėnesį, metus…

Analogiškai galite skaičiuoti, kiek gi reikia oro, kad sudegintume vieną kilogramą kuro, ar tai būtų malkos, ar anglis, ar bet koks skystas kuras, ar dujos. Įvertinkite visų rūsių transporto apimtis, šiluminių elektrinių pajėgumus, pramonės gamyklas. Taigi, kiek reikia žaliųjų plotų deguonies gamybai?
Toliau, galima analogiškai paskaičiuoti, kiek reikia žmonijai vandens, tiek sau, tiek pramonei bei žemės ūkiui. Kiek gi reikia žmogui tonų įvairaus maisto per gyvenimą? O kokios sąnaudos ir krūvis gamtai to maisto gamybai? Šiek tiek informacijos yra nuorodoje aukščiau apie Žemės sausumos plotų išnaudojimą.

Galima gilintis, kiek reikia resursų pvz., pagaminti automobiliui, išmaniajam telefonui , spintai, skalbimo mašinai ar jūsų namo stogo dangai… Galų gale, kiek turinio žmogus kasdien palieka tualete ir kokie gamtos pajėgumai turėtų būti, kad susidorotų su tuo visu tiesiogine prasme š…

Noriu atkreipti dėmesį, kad sąmoningai nekalbėjau apie Pasaulinį vandenyną bei jo resursus. Juos įvertinus kai kuriais klausimais būtų galima galvoti, kad resursų yra daug daugiau, nei duoda sausuma. Tai ir maistas iš jūros, naftos gręžiniai jūrose ir energijos panaudojimo galimybės…

Tačiau čia yra ir savų kliuvinių tuos resursus įsisavinant. Nors fantastikoje seniai rašyta apie povandeninius miestus, tačiau realybėje kažkaip neskubama tokių projektų kurti. Vien konstrukcijų atsparumo vandens slėgiui ir bangavimui bei apsaugos nuo korozijos ir kitų ardančių veiksnių klausimai kelia visą eilę problemų, ir vėlgi, reikalauja resursų jų išsprendimui… Todėl, kam įdomu, Pasaulinio vandenyno resursų kiekio klausimus ir jų išgavimo problematiką, pamėginkite pasigilinti, turėtumėte atrasti daug įdomaus.

Grįžtu prie pradžioje kelto klausimo. Kiek ir kokių materialinių resursų jums asmeniškai reikia per visą gyvenimą, kad galėtumėte sakyti, jog gyvenate gerai? Dabar tuos visus resursus padauginkim iš žmonių skaičiaus Žemėje. Ar vis dar manote, kad Žemė kaip planeta pajėgi tiek resursų suteikti?

Matant skaičius, kiek ko reikia žmonių gyvenimui, kurį galėtume laikyti jei ne geru, tai bent patenkinamu, turėtume ir patys paklausti, o tai kodėl pasauliniai klanai, korporacijos ir šiaip įtakingos grupuotės, turėtų norėti visomis Žemės gėrybėmis tiesiog laisvai dalintis su visais žmonėmis?

Iš kitos pusės, o ar galima resursus naudoti apdairiau, taupiau, sukurti pažangesnes technologijas, patenkinančias tuos pačius poreikius su mažesnėmis sąnaudomis? Aš drįsčiau manyti, kad taip, tačiau tam reikalingas visai kitoks švietimas, ugdantis kuriančius ir atsakingus žmones, o ne bukų vartotojų bandą.

Apie naujas pažangias ir pasaulį išgelbėsiančias technologijas mėgsta kalbėti žmonės, nelabai mėgę draugauti su tiksliaisiais mokslais. Jų liūdesiui primenu, kad būtent matematikos, fizikos, chemijos žinios leidžia sukurti naujas technologijas. Ar tikrai šie mokslai tinkamame lygyje, kai toje pačioje mūsų Lietuvoje 2020 metais maždaug trečdalis matematikos egzamino neišlaikė…

O kaip bendramoksliai daugeliu atvejų žiūri į taip vadinamus moksliukus? Kiekvienas iš mokyklos laikų gali prisiminti, kad teigiamas požiūris buvo retesnis negu neigiamas…

Tačiau, grįžkim ir prie humanitarinių mokslų. Technologijas, tarkim, sukūrėme. O kokiems tikslams jos bus panaudotos? Visų gerovei ar tik saujelės išrinktųjų? O, tai kokį vaidmenį tame atliko ar atlieka jau humanitariniai mokslai, filosofija, sociologija, etika, istorija ir kiti? Kokį žmonių požiūrį į save ir supančią aplinką suformavo?

Juk, jei visuomenės supratimas apie žmonijos kaip tokios misiją šiame pasaulyje tėra toks, kad žmogui svarbu pragyvent kažkaip iš esmės bet kaip, per daug neužkliūnant esamiems įstatymams, sočiai savo reikalams vartojant šios Žemės resursus, na, ir dar pratęst savo giminę, tai tuomet tikrai galima suprasti tuos pasaulio galingųjų kėslus mažinti Žemės gyventojų skaičių.

Kam kurti kažkokias supertechnologijas, galinčias padėti įsisavinti vandenynus ir kosmosą, išmaitinti milijardus, išvalyti žemę, orą ir vandenį ir taip sudaryti sąlygas dešimtims ar šimtams milijardų tiesiog pragyventi savo kaip vartotojų gyvenimus, po savęs paliekančius tokius pačius vartotojus?

Tam eikvoti tiek gamtos resursus, tiek žmonių protinį ir fizinį darbą, kurti naujas šveitimo sistemas, efektyvinti veiklas ir daryti masę kitų dalykų? Kam? Jei vietoje to galima, sukūrus saujelei išrinktųjų priimtiną technologinį lygį bei įvertinus Žemės resursų apimtis, „pareguliuoti“ masių gyvenimą, karų, ekonominių „krizių“, neaiškių vakcinų pagalba, kitais būdais, taip, kad gerbūvis ir esami Žemės resursai ir toliau būtų neribotai prieinami tik ribotai saujelei „išrinktųjų“…

Manau, kad būtinas kokybinis šuolis žmonijos sąmonėje, norint išeiti iš tokio riboto, nors nebūtinai vien tik neteisingo (atžvilgiu kieno, nepatekusių tarp „išrinktųjų“?) supratimo apie žmogų ir jo paskirtį šiame pasaulyje. Galbūt, tuomet nustosime tiesiog eikvoti savo aplinką ir imsime daugiau rūpintis tiek Žeme, tiek savo buvimo joje įprasminimu.

P.S. Manau, kad mes, gyvenantys Lietuvoje, kur mažas žmonių tankumas, kur rami gamta, kur gana švarus oras, kur nesiaučia uraganai, nėra nei žemės drebėjimų nei cunamių, kur ištisus metus nevargina karščiai ar smėlio audros, kur užtenka vandens ir sočiai užauginama maisto, – nelabai suvokiame, kad pasaulyje tokių vietų nėra daug ir aukščiau aprašyt reikalai tarsi mūsų neliečia…

Tas mūsų nesusivokimas apie tai, kokį neeilinį Žemės kampelį paveldėjome iš savo protėvių, mums gali brangiai kainuoti kaip tautai ir valstybei…

Straipsnio autorius redakcijai žinomas