infa.lt

Pranas Valickas šalia su lentele | nuotr. Kęstučio Tamašausko

Veiksmas vyko šeštadienį gruodžio 5 dieną. Viskas prasidėjo kai policija Kudirkos aikštėje pradėjo tampyti vieną žmogų.

Visi praeiviai bėgo šalin, galbūt nenorėdami išreikšti savo pilietiškos pozicijos ar bijodami policijos. Aš vienas stovėjau ir, kokių keturių-penkių metrų atstumu stebėjau ką daro policininkai. Žmogus bandė išsiaiškinti dėl kokių priežasčių policininkai nori jį sulaikyti ir jį tampo.

Atvyko pastiprinimas. Kai policininkų prisirinko daug, priėjo ir prie manęs ir paklausė ko aš stoviu. Pasakiau, kad žiūriu kas vyksta. Pareikalavo parodyti dokumentus. Pasakiau, kad nerodysiu, nes įstatymai (kelių eismo taisyklės) nereikalauja, kad pėstieji turėtų su savimi kokius nors asmenybę patvirtinančius dokumentus.

Jei įstatymai nereikalauja turėti dokumentus, tai ir rodyti nėra ką. Tada mane griebė, apkaltino kad nevykdau teisėtų policijos reikalavimų. Pristojo daugiau policininkų, ištempė į gatvę prie autobusų stotelės, bet nesugebėjo įgrūsti į policijos mašiną. Tada atvažiavo dar daugiau policijos.

Priėjo viena moteriškė pareigūnė ir pareikalavo mane paleisti, sakė pati norinti su manimi pasišnekėti. Jinai pasakė „einam toliau nuo minios”, išėjome į gatvės vidurį prie policijos mašinos. Ji bandė įkalbėti, kad prisistatyčiau, o jei neturiu dokumentų tai turiu pasakyti visus duomenis ir jie patikrins kompiuteryje.

Paklausiau, o kam jiems to reikia, pasakiau, kad ničnieko nedariau, stovėjau su kauke ir toli nuo visų, t.y. išlaikiau ir distanciją. Ji sako norinti susipažinti ir daugiau nieko. Klausiu — o ką toliau darys gavę mano duomenis. Atsakė, kad ničnieko. Taip mums besišnekant vienas policininkas pasakė „čia nieko nėra, skirstomės” ir visi nuėjo link savo mašinų, prie manęs liko tik policininkė.

Aš paklausiau „tai jau viskas?”; ji atsakė „taip”. Sakau „galiu eiti?” Atsakė „taip”. Ir nespėjau nė žingsnio žengti, staiga policininkai dar nepriėję mašinų apsigręžė ir bėgdami prie manęs pradėjo šaukti „imam”. Užpuolė gal penki ar šeši, parvertė ant grindinio, sulipo su kojomis ant nugaros, ant galvos, ant kojų — prispaudė kaip su betono bloku ir pradėjo daužyti su elektrošoku. Vieną kartą dūrė į krūtinę dešinėje pusėje, į kairę plaštaką, į nugarą dešinėje pusėje, į sėdimąją dalį kairėje pusėje, į kairės kojos blauzdą ir į kairės kojos šlaunį.

Su jais nesimušiau ir nieko jiems nedariau, nes tokioje padėtyje tiesiog neįmanoma nė rankos, nė kojos pajudinti. Po visų kratymų uždėjo antrankius ir kaip maišą įmetė į policijos mašiną. Mašinoje vietos labai mažai, padarytos dvi sėdimos vietos ir tarp jų tarpas kojoms. Įmetė taip, kad galva atsidūrė tame tarpe kur turi būti kojos, o kojos aukštai — sėdėti skirtoje vietoje. Kadangi rankos už nugaros surakintos, tai ir važiavau tokioje padėtyje, nes nebuvo vietos, kad iš tokios padėties galėčiau atsisėsti.

Policijoje pareiškė kaltinimą, kad primušiau policininką, suspardžiau jam galvą ir jis buvo praradęs orientaciją. Pasakiau, kad tai nesąmonė, nes taip aukštai kojos nepakelsiu, juo labiau, kad galėčiau įspirti į galvą. Sako „policininkas buvo pasilenkęs ar gulėjo”. Pareikalavau įrodymų, nes visi policininkai  ant krūtinių buvo prisisegę vaizdo-garso registratorius.

Tardytojas atsakė, kad „registratorių turėjimas dar nereiškia, kad jie buvo įjungti”. Atsakiau, kad registratorių išjungimas yra įkaltis prieš pačią policiją, nes jie nenori parodyti ką darė. Pasakiau, kad šimtai žmonių viską nufilmavo iš įvairių rakursų, taip pat ir su profesionaliomis kameromis, todėl nepavyks man prikergti policininko sumušimo, nes to nebuvo.

Be to su manimi kalbėjosi policininkė, įtikinėjo kad pasisakyčiau vardą ir pavardę ir manęs nekaltino padarius kokį nors nusikaltimą. Žodžiu iki policininkų puolimo su šūkiu „IMAM“ manęs policija niekuo nekaltino — nekaltino ir policininko sumušimu ir bendrai iki šūkio „IMAM“ policininkai elgėsi ramiai. O kai policininkai mane sugriebė, tai parvertė ant žemės ir prispaudė prie grindinio visą kūną, rankas, kojas, galvą. Tokioje padėtyje būdamas, negalėdamas nė pasijudinti iš principo negalėjau kam nors suduoti.

Suėmė ir pasakė, kad kitą dieną bus apklausa. Visus daiktus atėmė. Prieš uždarydami į kamerą viename kabinete paėmė seilių mėginį. Paklausiau kam to reikia. Atsakė, kad darys DNR nustatymą. Paklausiau kam jiems reikalinga DNR — atsakė, kad taip turi būti. Visuose kabinetuose viskas filmuojama, iškart pastebėjau video-kameras, paklausiau ar įrašinėja, atsakė, kad taip.

Bet va, kai vedė į kamerą, tai koridoriuje nėra vaizdo kamerų ir nieks neįrašinėjama. Tada mane vedęs policininkas man ir sako „DNR reikalingas tam, kad policija galėtų atpažinti neatpažįstamai sudarkytą lavoną, pavyzdžiui, sudegintą”. Aš jam sakau, kad priešų neturiu, jokių nusikaltimų nedarau ir žudytis nesirengiu, todėl visai be reikalo jie vargsta su tuo DNR. Jis sako „visko gali atsitikti”. Iš pradžių pagalvojau, kad tai grasinimas. Bet vėliau pagalvojau, kad jis paprastas policininkas, su manimi kalbėjo koridoriuje kur niekas neįrašinėjama, tai sakau gal tai buvo perspėjimas.

Kitą dieną per apklausą viską pakartojau, ką sakiau iš vakaro tardytojui. Apklausą vykdęs pareigūnas klausė kodėl mes ant krūtinių ir nugarų turėjome pasikabinę lenteles su užrašais. Pasakiau, kad taip išreiškiame savo nuomonę. Ir patikslinau, kad pagal Jungtinių Tautų Organizacijos „Ženevos Žmogaus Teisių Konvenciją“ visi žmonės turi teisę turėti savo nuomonę bet kuriuo klausimu ir turi teisę savo nuomonę skelbti visais būdais — žodžiu, raštu, per radiją, televiziją, internetą ir kitokiais būdais ir niekas neturi teisės neleisti, uždrausti, trukdyti, cenzūruoti ar bausti už žodžio laisvę.

Pareigūnas užriko: „nemokink manęs, aš turiu teisinį išsilavinimą“. Jam pasakiau, kad nesirengiu nieko mokinti, bet noriu pasakyti, kad mes labai atidžiai perskaitėme „Žmogaus teisių konvencijos“ nutarimus, juos žinome ir jais naudojamės, o kadangi Lietuva konvenciją pasirašė ir ratifikavo, tai privalo ir ją vykdyti, kaip vykdo ir visos kitos valstybės ją pasirašiusios.

Po apklausos atidavė daiktus ir paleido. Nuvažiavau į Lazdynų ligoninę pas gydytojus, nes labai skaudėjo krūtinę kairėje pusėje, taip pat kairysis šonas ir nugaroje kairėje pusėje ties stuburu. Todėl visą naktį ir nemiegojau, nes ant geležinės lovos neradau tokios pozos kad neskaudėtų. Taip pat į grindinį sumušė galvą, skaudėjo ir atrodė lyg kas veržtų iš visų pusių, žodžiu kažkokia sunki. Sumušė kairįjį kelį — įstatė mėlynę ir nuplėšė odą. Ligoninėje peršvietė — kaulai nesulaužyti. Išrašė vaistų nuo skausmo.

Pirmadienį, gruodžio 7 dieną, nuėjau į „Teismo medicinos institutą” išsiimti abdukcijos, bet prie durų sėdi moteriškė ir į vidų neleidžia, man pasakė, kad priima tik su policijos siuntimu. Pasakiau, kad mane primušė pati policija. Tada ji mane nusiuntė pas viršininką. Viršininkas pasakė, kad policijos veiksmus prižiūri prokuratūra ir aš turiu raštu kreiptis į ją su pareiškimu.

Paaiškino, kad tokį pareiškimą prokuratūra privalo patenkinti tuoj pat. T.y. Duoti man siuntimą į „Teismo medicinos institutą”. Viršininkas davė man savo telefoną ir pasakė, kad gavęs siuntimą tuoj pat paskambinčiau jam ir jis tada mane užregistruos, nes registruotis reikia vieną dieną prieš, o mane kai tik paskambinsiu jis pats užregistruos ir priims tą pačią dieną.

Nuvažiavau į prokuratūrą, o tenai viskas užrakinta ir net prie durų nėr ko paklausti, ant durų yra tik skelbimas, kad prokuratūra dėl Covid-19 nieko nepriima ir dėl visų reikalų reikia skambinti nurodytais telefonais. Paskambinau, atmetė. Parėjęs namo susisiekiau su advokatu ir teisininke dr. Nendre Černiauskiene. Pasakė, kad siųsčiau registruotą laišką. Surašyti padėjo dr. Nendrė Černiauskienė. Laišką išsiunčiau pirmadienį.

Dabar jau sekmadienio vakaras, bet iš prokuratūros jokio atsakymo neturiu. Elektrošokų dūriai ir mėlynės aplink juos jau baigia išnykti. Buvo labai apdaužytos rankos — daugelyje vietų gabalais nuplėšta oda, bet didžiuliai šašai jau nukrito patys nors žaizdos dar nevisiškai sugijusios, bet užsidėjo nauji šašai daug mažesni. O galva ir dabar kažkokia sunki; krūtinė, šonas ir nugara skauda — miegoti negaliu — žodžiu, atsigulu tokia poza kad neskaudėtų, bemiegodamas pasijudinu ir atsibundu.

Po to vėl randu gerą pozą ir vėl truputį pamiegojęs atsibundu. Taip penkis kartus per naktį. Kai giliau įkvėpiu, iš karto dieglys krūtinėje ir nugaroje. Gerai, kad nekosėju ir nečiaudau, nes tada būtų dar blogiau. Kol sulauksiu iš prokuratūros siuntimą, jei tokį iš viso duos, tai žaizdos bus užgijusios ir abdukcijos metu nebus įmanoma nustatyti mano sužalojimų.

Svarbiausia tai, kad policija ne tik nori man iškelti bylą dėl policininko sumušimo, bet ir mane apvogė. Parėjęs namo negalėjau atrakinti lauko durų, nes neveikė kodinės spynos magnetinis raktas. Kelis kartus pridėjau magnetėlį ir neatsirakino. Ėmiau jį apžiūrinėti ir pamačiau kad magnetukas į plastmasinį rakto korpusą įdėtas ne ta puse ir todėl neįlenda į duobutę. Tada magnetuką išėmiau, įstačiau kita puse, t.y. taip kaip turi būti, pridėjau prie spynos ir durys atsidarė.

Supratau, kad policija darė rakto kopiją, nes magnetukas buvo išimtas iš korpuso ir įdėtas į aparatą kodui nuskaityti. Apžiūrėjau kitus raktus ir pastebėjau, kad jie į raktų dėtuvę susegti ne ta tvarka kaip buvo. Raktus naudoju kasdieną todėl labai gerai žinau, kaip jie buvo susegti.

Aišku, kad policija pasidarė visų raktų kopijas (tam juos ir išseginėjo), o man jie davė pasirašyti kad susipažinau su mano teisėmis, kuriomis garantuojamas visų paimtų iš manęs daiktų saugumas. Akivaizdu, kad jie sulaužė visas tas „teises” ir raktus pavogė. Aišku, kad policija nori į mano butą įmesti kažkokių labai rimtų įkalčių ir po to juos „atrasti” per kratą. Tada kalėjimas garantuotas.

Bet aš tuoj pat pakeičiau buto spynas, o durys šarvuotos. Pavogtais raktais policija pasinaudoti negalės. Tikiuosi, kad teisingumas bus atstatytas ir policijos pareigūnai neš pilną teisinę atsakomybę už savo nusikalstamą veiką.

Esu kovotojas už teisingumą bei Konstitucijos viršenybę Lietuvoje. Prašau visų geros valios žmonių, kurie skaitote šį pranešimą: sekti tolimesnių įvykių raidą, būti neabejingiems, prisidedant prie teisingumo įgyvendinimo, tikint, kad tik kartu ir susitelkę mes išsaugosime laisvą žodį Lietuvoje.

#neabejingi
#susitelkimas

ps. Viskas prasidėjo gruodžio 5 dieną apie 17 valandą Kudirkos aikštėje. Kai policijoje uždarė į kamerą laikrodis rodė 17 val. 40 min. 21 val. 05 min. nuvedė pas tardytoją, kuris mane apklausė ir perskaitė nutarimą suimti, apkaltino kad sumušiau policininką, t.y. spyriau jam į galvą.

Už policininko sumušimą pagal BK 286 straipsnį gresia 3 metai laisvės atėmimo. Į kitą kamerą uždarė 22 val. 00 min. Sekmadienį, gruodžio 6 dieną apie 11 val. nuvedė pas tyrėją. Po apklausos atidavė daiktus ir paleido. Namo parėjau 14 valandą. Šitą pastabą rašau tam, kad būtų matyti kada viskas vyko.

infa.lt rašė apie tos dienos įvykius gruodžio 6 dieną ir įdėjo  filmuotą medžiagą bei nuotraukas apie tai. Viską galima pamatyti čia: https://infa.lt/54202/neapsikente-koronavirusines-politikos-zmones-pradejo-eiti-i-gatves