infa.lt

Seimui paskirtoji Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatė paskirtuosius ministrus ir aštuonioliktosios Vyriausybės programą, kurioje išskirti svarbiausi Vyriausybės prioritetiniai projektai ir nurodytas jų pagrindimas bei sėkmės rodikliai, įtvirtinti bendri Vyriausybės veikimo principai. Po pristatymo toliau ją svarstys Seimo komitetai ir Seimo frakcijos. Vyriausybės programos tvirtinimas numatomas gruodžio 11 d., penktadienį, planuojamame nenumatytame Seimo posėdyje.

Pasak I. Šimonytės, programoje yra nemažai dalykų, dėl kurių tartis reikės pakankamai anksti, nes pasekmės visuomenei ir atitinkamiems sektoriams ateis tikrai ne iš karto. „Aš be jokios abejonės pirmiausiai paminėčiau švietimą. Taip, šitoje programoje taip pat kalbame apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo, apie tai kalbėjome rinkiminės kampanijos metu turbūt visi iš mūsų. <…>Kur galbūt bus skirtumas nuo to, kas buvo praėjusioje kadencijoje, bent jau norėčiau to tikėtis, kad diskutuoti galėtume pradėti netrukus po to, kai Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, o ne kadencijos pabaigoje. Tada tikimybė pasikloti tuos bėgius ir pamatyti traukinį, galiausiai tais bėgiais riedantį, ir turėti daugiau vilties, kad po ateinančių Seimo rinkimų kažkas tų bėgių neišrinks ir nenuties kitoje vietoje, mano supratimu, bus daug didesnis“, – kalbėjo paskirtoji Ministrė Pirmininkė.

Kaip pabrėžė būsimoji premjerė, mes visi esame labai greiti įsipareigoti, pasisakyti ir palaikyti tai, kad gamta turi būti saugoma, klimato kaita yra problema. „Tiek trąšų naudojimas, tiek išmetamųjų dujų išmetimai taip pat yra problema mūsų gamtai ir mūsų planetai. Bet sprendimai, kuriuos mums gali tekti priimti tam, kad mes pasiektume tuos tikslus, kurie yra brėžiami po dešimtmečio, o gal ir po trisdešimtmečio, dėl tų sprendimų teks susitarti dabar ir tie sprendimai tikrai nebus labai paprasti“, – akcentavo I. Šimonytė.

„Tam, kad ekonomikoje būtų daugiau aukštos pridėtinės vertės, reikia daugiau intelekto. Tam, kad būtų daugiau intelekto, reikia kitos ekonomikos. Tarsi atrodytų vištos ir kiaušinio dilema. Tačiau manau, kad šita dilema yra išsprendžiama kryptingomis ir nuosekliomis pastangomis. Ir tas pastangas sutelkus būtent ta kryptimi, mes tikrai galime pamatyti, kaip aukštos pridėtinės vertės ekonomika, verslas, užima vis didesnę ir didesnę dalį mūsų kuriamo produkto“, – akcentavo būsimosios Vyriausybės vadovė.

Kalbėdama apie trumpesnio laikotarpio tikslus, Ministrė Pirmininkė išskyrė valstybės tarnybos vertinimą ir požiūrį į valstybės tarnybą. Anot jos, viena iš didžiausių bėdų, dėl ko mūsų visos strategijos nesulaukia tokios sėkmės, kokios galbūt galėtų, vis dėlto yra tai, kad tie valstybės tarnybos, viešojo administravimo žmonės labai dažnai būna ir demotyvuoti, ir nugalinti, ir nevertinami, kad tai darytų. I. Šimonytės įsitikinimu, valstybės tarnybai reikia didesnio efektyvumo ir daugiau lankstumo, teisių ir pasitikėjimo.

Naujoji premjerė pažymėjo, kad COVID-19 šioje programoje yra paminėtas tikrai ne vieną kartą, nes net jeigu su COVID-19 pandemija bus susidorota su ateinančius metus, pasekmės daugelyje sričių, švietimo, sveikatos apsaugos, ypač psichikos sveikatos turbūt bus labai ilgalaikės. Tačiau, pasak jos, COVID-19 valdymui, planui Vyriausybė bus pasirengusi atskirą dokumentą.

Vyriausybės programos misijos ir sėkmės rodikliai

„Išskyrėme svarbiausius mūsų šalies pažangos prioritetus, kurie padės pasiekti esminį lūžį, sustiprins mūsų šalį ir jos žmones, padarys mus atsparesnius įvairioms galimoms grėsmėms, nesvarbu, tai būtų sveikatos krizė, klimato kaita ar kitos neapibrėžtos įtakos“, – pabrėžiama Vyriausybės programoje.

Švietimas

Vyriausybės misija švietimo srityje – sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ mūsų valstybės tikslu.

Sieksime, kad kiekvienas vaikas, nepaisant gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas ilgalaikis nacionalinis sutarimas dėl švietimo sistemos pokyčių.

Sėkmės rodikliai

• Visi socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai nuo trejų metų lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
• MTEP finansavimui bus skiriama 1,5 proc. BVP, iš jų valstybės asignavimai – 0,75 proc. BVP (MTEP šiandien – 0,88 proc., iš jų 0,55 proc. – aukštojo mokslo ir valdžios sektorius).
• Bent 35 proc. bendrojo lavinimo absolventų turės profesinį išsilavinimą (šiuo metu – 24 proc.).
• Bent 80 proc. darbuotojų dirbs kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą (šiuo metu – 65,1 proc. atitinka kvalifikacijos lygį ir tokia pat dalis – sritį).

Kultūra

Stipri pilietinė visuomenė neįmanoma be pagarbos kultūrai, kuri nėra išlaikytinė, ji teikia akivaizdžią ekonominę naudą, kuria darbo vietas ir leidžia efektyviausiai paskleisti žinią apie Lietuvą, tai – diplomatijos ir ryšio su diaspora dalis. Mūsų prioritetas – kultūros ir švietimo ryšys.

Sėkmės rodikliai

• Sukurtas ir pradėtas įgyvendinti kultūros ir kūrybiškumo integravimo į švietimo sistemą modelis.
• Sukurtas ir veikiantis naujas kultūros ir medijų rėmimo fondų modelis.
• Sukurta ir šalies mastu taikoma kultūros ir meno procesų stebėsenos ir modeliavimo sistema.

Socialinė sauga

Ieškosime naujų būdų palaikyti ir įgalinti kuo daugiau atskirtyje atsidūrusių visuomenės grupių: netekusiuosius darbo ir pajamų, neįgaliuosius, savo artimuosius slaugančius žmones, vienišas mamas ar tėčius, vienišus pensininkus ir kitus visuomenės narius, kuriems parama šiandien reikalingiausia.

Sėkmės rodikliai

• Vienišų pensinio amžiaus asmenų papildoma pensija sudarys ne mažiau kaip 11 proc. nuo vidutinės senatvės pensijos (turint būtinąjį stažą) per mėnesį (rezultato rodiklis).
• Bendras skurdo rizikos lygis sumažės iki 17 proc. (šiuo metu – 20,6 proc.).
• Gyventojų užimtumo lygis (15–64 m.) pasieks 72,5 proc.(šiuo metu – 70,7 proc.).
• Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, dalis iš visų neįgaliųjų sudarys 37 proc. (šiuo metu – 29 proc.).

Sveikatos sistema

Sveikatos apsaugos sistemos tikslas yra gerinti ir stiprinti žmonių sveikatą, laiku diagnozuoti ir gydyti ligas, aktyviai prisidėti, kad žmogus kuo ilgiau gyventų sveikus gyvenimo metus.

Sėkmės rodikliai

• Vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė – 77 metai (šiuo metu – 76 metai);
• Skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – 8 metai (šiuo metu – 9,8 metų);
• Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 60,5 metų (šiuo metu – 58,1 metų);
• Suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą dalis – 64 proc. (šiuo metu – 58 proc.);

Ekonomika

Būtina užtikrinti, kad valstybės inovacijų ekosistema skatintų Lietuvos įmonių technologinį atsinaujinimą ir persiorientavimą į inovatyvių prekių ir paslaugų gamybą ir eksportą. Sieksime, kad valstybės teisinis reguliavimas ir mokestinė sistema skatintų verslumą ir piliečių įsitraukimą. Užtikrinsime, kad nuosekliai būtų vykdoma dereguliacija ir verslo klimato gerinimas, įskaitant paprastesnį verslo administravimą, modernią migracijos politiką, aktyvią darbo rinkos politiką, toliau vykdomą valstybės paslaugų skaitmenizaciją ir atvirų duomenų politiką, į ekonominį naudingumą orientuotus viešuosius pirkimus. Galiausiai, siekdami didinti Lietuvos ekonominį potencialą, didinsime Lietuvos ekonominės diplomatijos pajėgumus ir prieigą Lietuvos įmonėms prie įvairių kapitalo išteklių.

Sėkmės rodikliai

• Pasauliniame inovacijų indekse „Global Innovation Index“ Lietuva pakils iš 40 į 35 vietą.
• Lietuvos darbo našumas padidės bent iki 85 proc. ES vidurkio (2017 m. – 75 proc. ES vidurkio).
• Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos gamybos produkcijos sudarys bent 7 proc. (2017 m. – 3.6 proc.)

Lietuvos žaliasis kursas

Iki 2024 m. Vyriausybė paklos pagrindą ekonominiams šalies ir kasdieniams žmonių gyvenimo pokyčiams taip, kad mūsų vaikai ir ateities kartos turėtų tas pačias galimybes, tuos pačius gamtinius išteklius, tokią pat švarią ir turtingą gamtą, kaip ir mes šiandien.

Sėkmės rodikliai

• Lietuvos miškingumas pasiekia 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.).
• Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasiekia 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų griežtai saugomos.
• Kartu su visuomene ir verslu susitarsime dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti.
• Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį.

Regionų plėtra

Mes esame pasirengę Lietuvoje įgyvendinti kitokią regioninę politiką, pagrįstą nuosekliu ekonominių ir socialinių skirtumų tarp regionų mažinimu. Suteiksime savivaldai daugiau galių perleisdami daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų ir pasiūlydami atsakingo savivaldos finansinio savarankiškumo įrankius. Skirsime daugiau dėmesio siekdami pritraukti investicijas į regionus, kurdami darbo vietas, Regionines plėtros tarybas ir vietos bendruomenes įgalindami veikti siekiant geriausių sprendimų savo kraštui.

Sėkmės rodikliai

• Bendradarbiaujant su regionų atstovais parengta Nacionalinę regionų plėtros programa, kurios sudėtinė dalis – efektyvus ir specializuotas ekonomikos augimo planas kiekvienam regionui.
• ES struktūrinių fondų lėšų dalis, perskirstoma per Regionų plėtros tarybas, sudarys 25 proc.
• Patvirtinti aiškūs valstybės biudžeto lėšų paskirstymo savivaldybių investiciniams projektams kriterijai.

Teisingumo sistema

Ši Vyriausybė, vadovaudamasi teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, atvirumo, efektyvumo principais, visų pirma sieks atkurti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema. Sieksime užtikrinti kokybišką teisėkūrą, įvertinti esamo ir numatomo teisinio reguliavimo reikalingumą, taip pat įtraukti visuomenę į teisėkūros procesus, kad būtų užtikrintas teisėkūros proceso viešumas ir skaidrumas. Aiški bausmių vykdymo įstaigų vizija leis orientuotis į nuteistųjų resocializaciją ir pakartotinio kalinimo problemą. Siekdami kokybiško teismų darbo, tęsime teisinio reguliavimo peržiūrą atsisakant teismams nebūdingų funkcijų, plečiant ikiteisminį ginčų sprendimą ir skatinant mediaciją. Turime užtikrinti, kad teisingumo sistema atlieptų visuomenės poreikius ir demokratinės valstybės principus.

Sėkmės rodikliai

• Išaugs šalies gyventojų pasitikėjimas teismais – bent 45 proc. piliečių pasitikės Lietuvos teismais (2019 m. pagal VRM atliktą tyrimą – pasitiki 35 proc.).
• Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso suderinimo ir bausmių vykdymo sistemos pokyčių laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičius sumažės iki 150 asmenų 100 tūkst. gyventojų (šiuo metu – 216 asmenų 100 tūkst. gyventojų).
• Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas, dalis sumažės iki 40 proc. (šiandien – 61 proc.). „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Lietuvos rezultatas pasieks 70 balų (šiandien – 60 balų).
• Bus parengti ir Seimo priimti visi konstituciniai įstatymai.

Viešasis sektorius

Vienas svarbiausių viešojo sektoriaus srities prioritetų – kompleksinės viešojo valdymo reformos įgyvendinimas siekiant padidinti viešojo sektoriaus profesionalumą, lankstumą, inovacijų ir technologijų diegimą, o taip pat sustiprinti atsakomybę, gebėjimą priimti sprendimus ir spręsti sudėtingus iššūkius.

Sėkmės rodikliai

• Modernizuotų e. paslaugų skaičius išaugs nuo 39,5 proc. iki 80 proc. Teikiančių e. paslaugas institucijų skaičius išaugs nuo 55,3 proc. iki 75 proc.
• Duomenų atvėrimo brandos reitinge iš 24 vietos pakilsime į pirmąjį dešimtuką.
• Institucionalizuotas vadovų korpuso centralizuotas valdymas.
• Visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe sieks 35 proc. (šiuo metu – 28 proc.)

Finansų politika

Formuojant atsakingą finansų politiką svarbu atsižvelgti į pokyčius vykstančius ne tik mūsų šalyje, bet ir pasaulyje. Pastaruoju metu centriniai bankai laikosi skatinimo politikos krypties ir panašu, kad ši tendencija artimiausiu metu išliks. Tuo pačiu auga technologinės galimybės ir atsiranda tarptautinis sutarimas dėl ekonomikos transformacijos ir žaliojo kurso įgyvendinimo poreikio. Tai lemia mūsų galimybes taikyti naujas technologijas, skolintis ir gauti finansinę paramą pokyčiams įgyvendinti.

Mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik sutarus dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto – viešųjų paslaugų, infrastruktūros, gynybos, žaliojo kurso, ekonomikos  transformacijos  ir kt. srityse, siekiant užtikrinti tvarų sutarto modelio finansavimą.

Sėkmės rodikliai

• Biudžeto valdysenos brandos lygis pagal VK vertinimą – 3 (šiuo metu – 1).
• MVĮ finansavimo galimybių augimas pagal ECB vertinimą – 4 proc. (dabar 12 proc. MVĮ didžiausia problema – galimybė gauti finansavimą, būtų 8 proc.).

Saugumas

Lietuvos gynybos politikoje bus tęsiami pradėti darbai, siekiant didesnių kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ir pajėgumų Lietuvai bei regionui, taip pat vykdant Lietuvos kariuomenės modernizaciją ir plėtrą. Šiems tikslams įgyvendinti reikės užtikrinti, kad parlamentinės partijos vykdytų susitarimą dėl gynybos politikos ir nuosekliai didintų gynybos finansavimą, kad iki 2030 metų jis siektų ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.

Sėkmės rodikliai

• Įgyvendinta kibernetinio saugumo funkcijų konsolidacija, 5G ryšio infrastruktūra plėtojama dalyvaujant tik nacionalinio saugumo kriterijus atitinkantiems gamintojams.
• Organizuotame rezerve esančių žmonių skaičius bus ne mažesnis nei 30 tūkst. (šiuo metu- 19 000).
• Ne mažiau kaip 80 proc. gyventojų jaučiasi saugūs, nemažėja pasitikėjimas valstybe.(šiuo metu 82 proc.).
• Veikianti vieninga ir efektyvi krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistema.

Užsienio politika

Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensu ir tai neturėtų keistis – to reikalauja geopolitinė realybė. Tačiau konsensas neturi reikšti susitaikymo, apatijos ar izoliacijos, priešingai – skatinami politinės ir geopolitinės realybės, matysime iššūkius ir pasiūlysime būdus jiems atliepti, suprasdami, kad jiems priimti reikalingas platesnis politinis sutarimas.

Mes formuosime užsienio politiką, grindžiamą tokiais principais: Lietuvos užsienio politika turi stovėti ant laisvės, demokratijos, žmogaus teisių, tarptautinės teisės viršenybės ir daugiašališko sprendimų priėmimo pamato; mūsų užsienio politika neįsivaizduojama be dalyvavimo globaliose ar regioninėse struktūrose; ji turi būti ne tik gynybinė, bet ir proaktyvi; ši politika turi būti formuojama ne tik tiesioginio intereso, bet ir mūsų vaidmens stiprinimo tarptautiniu lygmeniu principu.

Sėkmės rodikliai

• Lietuva – svarbus pokyčių subjektas plečiant laisvės ir demokratijos erdvę mūsų regione ir už jo ribų.
• Stiprėjantis Lietuvos balsas priimant strateginius Europos Sąjungos sprendimus.
• Tvaraus transatlantinio ryšio išlaikymas ir jo stiprinimas.
• Lietuvos „švelniosios galios“ kryptinga plėtra.
• URM veiklos atnaujinimas, kuriant XXI a. iššūkiams pasitikti pritaikytą, veiksmingą ir išmanią diplomatinę tarnybą.