infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Trumparegiškas valdančiųjų sprendimas darbo ieškantiems žmonėms skirti 200 eurų tapo stabdžiu regionų vystymuisi. Įmonės, atsigaunančios po pavasarinio karantino paralyžiaus, norėtų įsibėgėti, didinti apimtis, bet… neranda darbuotojų. Ne todėl, kad nėra žmonių regionuose. Jie tiesiog neskuba domėtis siūlomu darbu. O kam, jeigu valdžia dosniai dalina išmokas? – retorinį klausimą užduoda Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, matomai įsitikinusi, jog 200 eurų tokie dideli pinigai, kad, kaip liaudis sako „Tik gyvenk ir žvenk”.

Šiauliuose esanti gamybos įmonė jau šiandien priimtų žmonių, kuriems nereikia jokios kvalifikacijos ir kurių startinis atlyginimas viršytų 600–700 eurų. Kartoju – darbas nereikalauja jokios kvalifikacijos. O tiems, kam reiktų tik nebijoti dirbti su išmanesnėmis staklėmis, siūloma 1200 ir daugiau į rankas. Turėti patirties nereikia, apmoko vietoje. Tokių darbuotojų įmonė ieško… 3 mėnesius, – teigia politikė.

Kodėl taip yra? Juk Užimtumo tarnyba praėjusią savaitę skelbė, kad nedarbas viršija 14 procentų! Ir jis nemažėja. Bet įmonės žmonių neranda. Tad kur šuo pakastas?

Sprendimuose.

Sukūrusiuose užburtą ratą, kuris tarsi kilpa pradėjo veržti Lietuvos ūkį. 200 eurų išmokos bedarbiams nesveiką šalutinį poveikį pripažino ir ministras L. Kukuraitis, kurio ministerija atsakinga už tai. Tačiau drąsos atšaukti ydingos tvarkos neskubama.

O ji, tarsi virusas, jau įsimetė į verslą. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos biudžetas negaus iki 2 milijardų eurų mokesčių. Kitais metais planuojamas 4 milijardų deficitas. Tokioje situacijoje kiekvienas sprendimas privalo būti gerai apgalvotas. Ir tapti skatinančiu, o ne stabdančiu progresą.

Atsigaunantis verslas, didindamas apsukas, mokėtų ir daugiau mokesčių, bet tam jis turi daugiau dirbti. O norint daugiau dirbti reikia daugiau darbuotojų. Kurie neskuba darbintis, nes valstybė jiems moka išmoką. Kam skubėti iki gruodžio, jeigu gauni ir taip? O jeigu dar „turi rankas“, tai ir vieną – kitą darbelį be jokių mokesčių gali padaryti kam nors.

O tuo metu biudžetas, iš kurio dosniai plaukia išmokos, įmokų gauna ne taip sparčiai.

Iškreipta situacija? Deja, taip. Ir pavojinga, nes tokie dalykai programuoja ilgalaikes pasekmes.

infa.lt komentaras:

Ir taip ta vargana 200 eurų pašalpa skurstantiems iškreipė rinką tiek, kad žmonės, gaudami tą ubagišką paramą, kurios ir maistui pakankamai neužtenka, neina į darbą, kuriame uždirbtų net po 600-700 eurų (ant popieriaus). Klausimas, kiek tikroviška situacija, kad bent vienas Seimo narys eitų dirbti už tokį 600-700 eurų atlyginimą, kurį siūlo dirbti bedarbiams, tegu net startinį? Juk tai minimalus atlyginimas, kurio dalį „suvalgo” dar ir pats darbo procesas – kelionės į darbą ir atskiras maistas bei apranga jame. Faktas tas, kad toks verslas, mokantis minimalius atlyginimus – jau praeitis. Ir tą turėtų suprasti net liberalai, stovintys vien verslo pusėje. Gaunantis tokį atlyginimą žmogus praranda būsto šildymo ir kitas lengvatas, kurioms padengti gaunamo atlyginimo ir dar pragyvent tiesiog nebeužtenka. Nevienodų startinių galimybių Lietuva.