infa.lt

Socialdemokratų partijos kandidatai su LGBT+ bendruomene ne tik pažadais, bet ir veiksmais

27 rugsėjo
07:00 2020

2019 metų Pride

„Pribrendo laikas vykdyti realią, o ne formalią lygybės ir įvairovės politiką. Būtina grąžinti visuomenės pasitikėjimą teisingumu. LGBT+ teisės neabejotinai yra taip pat to dalis. Tą įrodo ne tik programiniai siekiai, bet ir bene gausiausias kandidatų sąrašas, kurie ne žodžiais, o veiksmais sieks LGBT+ teisių ir galimybių”, – rašoma socialdemokratų partijos puslapyje..

Lygybės ir įvairovės politika yra neatsiejama Lietuvos socialdemokratų parlamentinės politikos dalis. Laikydamiesi šių principų socialdemokratai išrinkti į Seimą teiks ir rems iniciatyvas lygybės ir įvairovės srityje bei skatins jų plėtrą, įtraukdami tiek nevyriausybinį sektorių, tiek verslą, tiek prisiimdami atsakomybę praktiškai įgyvendinti lygių galimybių užtikrinimo priemones valstybiniame sektoriuje, įskaitant diskriminacijos matavimo instrumentų tobulinimą ir jų taikymo plėtrą.

Neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų užkardymas. 

Užtikrinsime, kad pradėta kurti ir įstrigusi darbo grupė dėl veiksmingo atsako į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus realiai veiktų bei parengtų teisinius pasiūlymus ir praktinių priemonių rekomendacijas.

LGBTI asmenų teisės. 

Priimsime partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius. Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat kitomis socialinės ir institucinės diskriminacijos šių asmenų atžvilgiu formomis. Vykdysime šalies europinius įsipareigojimus ir teisiškai reglamentuosime dar 2001 m. Civiliniame kodekse numatytą galimybę translyčiams asmenims pakeisti savo lytį ir teisinį lyties pripažinimą.

LSDP sąrašo kandidatų atsakymai į klausimą:

Kodėl dalyvavau Baltic Pride ar Vilnius Pride eitynėse?

 

Gintautas Paluckas: Visi žmonės turi teisę būti savimi, jei tai nekenkia aplinkiniams. Čia net ne politinė, o bendražmogiška nuostata. Tiesiog nenoriu, kad kažkas būtų „užribyje“ ar būtų stumiamas ten dėl „man tai nepatinka“ motyvų.

Liutauras Gudžinskas: Pirmiausia todėl, kad pats priklausau LGBT+ bendruomenei. Pirmąkart eitynėse dalyvavau 2013 m. Tąkart dar skriejo kiaušiniai, grasinimai ir įžeidimai. Vėliau situacija keitėsi staigiai į gera. Manau, Lietuvoje vis daugiau supratimo, kad LGBT+ asmenys nėra kokie vaikų kraują siurbiantys monstrai, o tokie patys žmonės kaip ir visi kiti. Džiaugiuosi, kad socialdemokratai vieninteliai iš visų partijų Lietuvoje į LGBT teises žiūri kompleksiškai. Jie siekia užtikrinti ne tik stokojamas pilietines teises (į partnerystę, lytinės tapatybės pripažinimą), bet – kaip ir dėl visų šalies gyventojų – teikia didelį dėmesį teisėms į orią pajamų apsaugą ir socialinę paramą. Liberalai to nesupranta, bet LGBT+ asmenims, kuriuos dažnai atstumia visuomenė ir šeima, valstybės garantuojamos, kokybiškos ir visuotinai prieinamos viešosios paslaugos ir socialinis draudimas yra tiesiog būtinybė, o ne dar viena „lūzerių“ išlaikymui skiriama išlaidų eilutė.

Tadas Vinokuras: Gyvendamas Niujorke dažnai nueidavau į raudonplytį Greenwich Village rajoną, kuriame yra istorinis ‘Stonewall Inn’ gėjų baras. Tai vieta, kuri vis dar pulsuoja drąsia 1969 metų ‘Stonewall’ maišto energija. Man ši vieta – priminimas, kad lygių teisių nevalia tyliai tikėtis, jų niekas nepatieks ant lėkštutės, jas reikia išsikovoti. Taigi, Pride eitynėse aš einu protestuoti prieš Lietuvos įstatymus, kurie, net praėjus 30-čiai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, vis dar diskriminuoja heteronormų neatitinkančius žmones.

Laurynas Šedvydis: Pirmasis (iš keturių) “Pride’ų” kuriame dalyvavau buvo 2013 metais, vėliau teko sudalyvauti ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje (Varšuvoje). Pirmąjį kartą netgi teko pabūti vienu iš būsimą renginį reklamuojančio reklaminio klipo veidų. Mano motyvacija buvo labai paprasta – tol kol visi mes neturime lygių teisių, tol mes nesame iš tiesų laisvi. Kol tos pačios lyties asmenų santuokos nėra įteisintos, kol neužtikrinta trans žmonių teisinė apsauga, kol valstybė nekreipia dėmesio į neapykantos prieš LGBTQI+ pagrindu daromus nusikaltimus, tol nesame lygūs nei laisvi.
Aš esu už tai, jog Pride’ai taptų labiau išreikštai politiniais renginiais, nes kol LGBTQI+ žmonės nėra lygūs, švęsti nėra ko.

Tomas Urniežius: Nes tai ne privilegijų, o žmogaus teisių klausimas. Kol visuomenės ar jos dalies teisės yra užgniaužiamos, visuomenė negali būti laisva nei savo mintimis, nei darbais. Galų gale, kaip ekonomistas, manau, kad bet kokia diskriminacija, bet kokiomis aplinkybėmis veda prie neracionalaus resursų paskirstymo. Į pareigas priimami nebūtinai aukščiausios kvalifikacijos specialistai, o tuomet priimami ne patys geriausi sprendimai ir kenčia tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus, tiek visuomenės ekonominė ir finansinė gerovė.

Vaida Baranovė: Man tai yra vienas iš būdų parodyti solidarumą su LGBT+ bendruomene ir drauge kovoti dėl to, kas, išties, yra mūsų visų reikalas – lygybės. Einu už draugus, kurių patiriamą neteisybę mačiau iš arti bei už tuos, kurių nepažįstu, bet kurie, žinau, kenčia dėl tų pačių priežasčių. Tol kol valstybėje gali būti diskriminuojamas bent vienas, tol joje gali būti diskriminuojamas kiekvienas. Pride’as yra vienas iš būdų pasakyti, kad mes to netoleruosime ir kovosime tol, kol teisės bus apgintos, galimybės bus suteiktos ir lygybė bus įgyvendinta.

Giedrė Purvaneckienė: Man tai atrodė natūralu. Savo draugams ir pažįstamiems, kurie neatsiskleidę, aš sakiau, kad einu už juos. Tiesa, Lietuvoje žmonės apskritai mažai protestuoja, kai pažeidžiamos jų teisės, todėl labai palaikau, kai atsiranda drąsūs žmonės, kurie gina savo ir kitų teises būti lygiateisiais ir laisvais. Tikiu, kad mūsų, kartu ir mano dalyvavimas ankstesniuose protestuose (nuo 2011 m.) kažkiek pakeitė padėtį, – dabar mažiau ir smurto, ir agresijos.

Robert Duchnevič: Man tai buvo ir yra naturalus būdas atkreipti dėmesį į egzistuojančias problemas, nelygybę. Tikiu, kad stipri pilietinė visuomenė yra visų mūsų raktas į sėkmę. Laisvoje šalyje visi, nepaisant lyties, tautybės, seksualinės orientacijos, religijos ar kitų skirtumų, privalome jaustis lygūs.

Daugeliu atvejų vis dar būtinas aiškesnis teisinis reglamentavimas, esminių teisių užtikrinimas. Deja, trūksta gilesnio supratimo bei visuomenės švietimo. Dėl to einame į gatves ir civilizuotai kovojame vienas už kitą, primename apie mūsų teises ir laisves.

Algirdas Sysas: Nes kiekvieno žmogaus laisvė ir lygiateisiškumas yra būtina sąlyga piliečiams būti laimingiems, o demokratijai klestėti. Ėjau į šį protestą, nes esu socialdemokratas. Turiu ilgametę socialinių reikalų srities patirtį, ginu ir ginsiu kiekvieno žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir LGBT+ asmenų. PRIDE, tai ŽMONIŲ SOLIDARŪS PROTESTAI prieš ignoravimą, neapykantą, tai diskusijų erdvė ir ženklas, kad demokratija gyva, o problemos turi būti sprendžiamos.

Vaidas Rusys: Esu dalyvavęs trijuose Pride: Taline, Rygoje ir Vilniuje. Paskutinio Pride metu į Vilnių sukviečiau ir visus Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos skyrių pirmininkus, kad kartu parodytume solidarumą LGBT+ bendruomenei.

Dalyvavimas Pride reiškia savo tikrųjų pozicijų ir vertybių demonstravimą. Reiškia nesutikimą su esama situacija, kuri yra primesta kaip duotybė. Dalyvavimas Pride reiškia, kad LGBT+ yra manifestas, o ne šventė, politinė pozicija, kuria reikalaujama esminių pokyčių priimant įstatymus, užtikrinančius visų mūsų visuomenės narių teises.

Lina Lukytė: Daug pažįstamų, ypač jaunų žmonių, kurie priklauso LGBT+ bendruomenei ir žinau kaip jiems sudėtinga su visuomenės stigmatizuojančiu diskursu: tėvai, kurie sužinoję nenori pripažinti ir paprašo išsikraustyti, online patyčios ir sulyginimas su neįsivaizduojamais ir logiką aplenkiančiais argumentais, smurtas ir nuolatinis spaudimas iš visuomenės.

Baltic Pride 2019 Vilniuje iš dešinės į kairę Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde, socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Vilma Vaitiekūnaitė. ainbow Rose aktyvistai Lietuvoje Artūras Rudomanskis, Simona Padegimaitė ir Vilma Vaitiekūnaitė su Andriukaičiu prezindentinės kampanijos metu.

Demokratija negalima be žmogaus teisių, demokratija negalima be įvairovės, skirtingų gyvenimo būdų, požiūrių ir diskursų, kitaip mes grįžtame prie diktatūros, vienos tiesos ir vieno pasaulio matymo.

Dovilė Šakalienė: Žmogaus teisės ir laisvės yra nedalomos – kiekvienas žmogus Lietuvoje turi turėti visas teises, lygias teises. Užtenka „gyvulių ūkio“, negali būti lygių ir lygesnių – niekas neturi teisės rūšiuoti žmonių ir riboti jų teisių be teisinio pagrindo. Dar paauglystėje mokiausi JAV ir mačiau didelį skirtumą, kaip jaučiasi kitokie nei dauguma žmonės ten ir čia.

Niekas neturi gėdytis ar jaustis kaltas dėl to, koks gimė – nei lytis, nei spalva, nei lytinė orientacija negali būti pagrindas riboti jokių žmogaus teisių. Dėl to ir dalyvavau, ir palaikiau šias eitynes. Man jos – apie žmogiškumą, pagarbą ir solidarumą su tais, kuriems tenka ginti savo teisę į LYGIAS teises.

Anna Kuznecovienė: Mano tarpe yra daug LGBT priklausančių draugų. Matau kaip jiems kartais būna sunku įvairiuose situacijose, kaip jie engiami ir koneveikiami. Norėdama tai bent kiek sušvelninti, progai pasitaikius, drąsiai išsakau savo nuomonę, kad kiekvienas žmogus nusipelnė gyventi oriai,  be baimės, be persekiojimo ir pajuokų.

Vaidas Navickas: Remiu Lietuvos žmones, kovojančius už valstybę, kurioje kiekvienas gyventojas jaustųsi savas ir nebūtų atstumtas. Esu optimistas ir tikiu, kad greitai tapsime vakarietiška šalimi, neskirstančia šeimų į geras ir blogas. Būsime turtinga ir saugi visuomenė tik tuomet, kai vertinsime kiekvieną Lietuvos žmogų.

Julius Sabatauskas: Prisijungdamas prie eitynių, kad ir trumpai atkarpai išreiškiau poziciją, kad gerai suprantu diskriminacijos ir nelygiateisiškumo pasekmes konkretiems žmonėms ir visuomenės daliai. Lietuvoje gajos patyčios, nepakantumas, nesaugumas darbo santykių metu LGBT+ asmenims ir be solidaraus kiekvieno piliečio įsitraukimo ir palaikymo niekur neišnyks.

Palaikymu prisidedu prie to, kad visus žmones laikau lygiateisiais ir suprantu, kad LGBT+ žmonės privalo turėti visavertį gyvenimą kaip visi piliečiai.

Neatlygintina politinė reklama

Plačiau: lsdp.lt

infa.lt replika:

Galima tik džiaugtis, kad partijų polinkiai vis labiau skaidrėja, suformuodami aiškią prioritetų kryptį – už ką balsuot, o ko vengti kaip kovydo.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 509

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....