infa.lt

Vyriausybės kanceliarijoje įvyko asocijuotų verslo struktūrų ir valstybinių institucijų atstovų susitikimas, kuriame buvo diskutuojama elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių poveikio Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui ir valstybės biudžeto pajamoms klausimais.

Verslo atstovai pristatė savo atlikto tyrimo rezultatus apie elektroninės prekybos būdu Lietuvos vartotojų įsigyjamų prekių iš trečiųjų šalių vertę bei nuostolius, kuriuos dėl piktnaudžiavimų galiojančia tvarka patiria Lietuvos prekybininkai, neapskaitytos ekonomikos mastą bei į valstybės biudžetą galimai nesumokamą mokesčių dalį, ir pasiūlė priemones, kurios galėtų geriau užtikrinti nacionalinio verslo, valstybės ir vartotojų interesų apsaugą.

„Tiek Vyriausybė, tiek verslo atstovai supranta, kad su analogiškais iššūkiais susiduria visos Europos Sąjungos valstybės. Dėl technologijų plėtros ir globalizacijos procesų vykstančios sparčios ir neišvengiamos elektroninės prekybos plėtros būtina užkardyti neapskaitytos ekonomikos prielaidas ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje veikiantiems subjektams.

Tai visų pirma susiję su ES mastu galiojančiomis lengvatomis, pagal kurias importuojamos mažavertės prekės per pašto siuntas iki 22 eurų, šiuo metu nėra apmokestinamos PVM. Dažnai, gaunamų siuntų vertė yra dirbtinai sumažinama siuntą lydinčiuose dokumentuose, o galiojanti tokių siuntų „popierinio“ deklaravimo sistema sąlygoja ribotas galimybės taikyti efektyvią mokesčių nesumokėjimo rizikos valdymo sistemą“, – sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Pagal tyrimo duomenis, per 2019 m. beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų pirko internetu iš trečiųjų šalių, tam išleisdami apie 140 mln. eurų. Vidutiniškai vieno pirkinio krepšelis sudarė apie 67 eurų, o vidutinės išlaidos per metus – 279 eurų.

Nepaisant to, jau dabar VMI ir Muitinė piktnaudžiavimams elektroninės prekybos srityje išaiškinimą yra nusistačiusios prioritetinėmis darbo sritimis ir deda visas pastangas neigiamoms pasekmėms sumažinti.

Problemą didžiąja dalimi spręs naujoji ES direktyva. Nuo 2021 m. liepos 1 d. paminėtoji PVM lengvata naikinama ES mastu. Siekiant supaprastinimo, PVM už siuntas, kurių vertė neviršija 150 eurų pardavimo metu rinks trečiųjų valstybių pardavėjai, jeigu pasirinks taikyti taip vadinamą Importuojamų prekių schemą (jie vieno langelio principu galės deklaruoti ir sumokėti PVM už tokias siuntas per vieną ES valstybę, kurioje registruosis).

Tuo atveju, jei trečiųjų šalių pardavėjai nepasirinks tokios schemos, PVM bus mokamas importo metu, tačiau irgi bus leidžiama taikyti specialią importo PVM sumokėjimo procedūrą – PVM iš pirkėjų surinks ir už visą mėnesį muitinei galės sumokėti pašto /skubių siuntų tarnybos, pateikdamos muitinei mėnesinę ataskaitą.

Kokybiškai keisis ir rizikos valdymo modelis – siuntų informacija ir vertės bus kaupiamos centralizuotai, skaitmeniniame formate, kas leis, greta kitų funkcionalumų, lyginti siuntų vertes atitinkamoje prekių kategorijoje ir efektyviai nustatyti piktnaudžiavimo atvejus.

Be to, dar šiais metais turėtų būti priimta ir kita ES iniciatyva, kuri įpareigos ES veikiančių elektroninių prekybos ir paslaugų teikimo platformų valdytojus teikti informaciją apie jų paslaugomis besinaudojančių verslininkų pajamas.

Informacijos mainai vyks tarp visų ES valstybių mokesčių administracijų. Tokiu būdu, įgyvendinus tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmą, nesąžiningas verslas, veikiantis per užsienio platformas kaip per priemonę mokesčiams išvengti, praras bet kokį konkurencinį pranašumą sąžiningo verslo atžvilgiu.

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis ir Lietuvos verslo atstovai vienareikšmiškai pasisakė už kuo greitesnį sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą bei tolesnį bendrą koordinuotą darbą mažinant šešėlinę ekonomiką elektroninės prekybos sektoriuje. Elektroninės prekybos iš trečiųjų šalių skaidrinimas yra ir viena iš Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos veiklos sričių.