infa.lt

youtube stop kadras

Profesionalus JAV karinių oro pajėgų pilotas-bandytojas nesugebėjo laimėti nei vienos dvikovos, virtualioje kovos su „Heron Systems“ kompanijos dirbtiniu intelektu (DI) serijoje, „AlphaDogfight Trials“ turnyre, kurį inicijavo JAV Gynybos ministerijos perspektyvių tyrimų projektų agentūra (DARPA). Vėliau pilotas pripažino, kad DI elgėsi visiškai kitaip, nei žmogus elgtųsi mūšyje, ir kaip jam pasipriešinti, visiškai neaišku.

„AlphaDogfight Trials“ rungtynės yra daugiapakopis algoritmų konkursas, prasidėjęs pernai. Pirmaisiais dviem etapais jie pirmiausiai tiesiog mokėsi valdyti virtualų naikintuvą, atsižvelgiant į visas jo technines charakteristikas ir galimybes, o antrajame etape jie pradėjo susitikti vienas su kitu virtualioje artimoje kovoje. Tuo pačiu metu pirmaisiais dviem etapais neuroninio tinklo algoritmai valdė sunkius naikintuvus F-15 Eagle.

Antrojo etapo metu buvo atrinktos aštuonios įmonės, kurios ir toliau dalyvavo programoje. Į trečiąjį turą pateko: „Aurora Flight Sciences“, „EpiSys Science“, „Georgia Tech Research Institute“, „Heron Systems“, „Lockheed Martin“, „Perspecta Labs“, „PhysicsAI“ ir „SoarTech“.

Dabar jų algoritmai turėjo valdyti naikintuvą „F-16 Fighting Falcon“ ir kovoti vienas su kitu „FlightGear“ treniruoklyje. Užduotis – nugalėti visus varžovus paeiliui. „Heron Systems“ algoritmas pasirodė kaip geriausias, – jis įveikė visus konkurentus. Antruoju liko „Lockheed Martin“ dirbtinis intelektas.

Pažymėtina, kad iki šio konkurso algoritmas-laimėtojas atliko apie 4 milijardus skrydžio kovų simuliacijų.

Trečiojo turo finale DARPA nusprendė surengti mūšių seriją treniruoklyje tarp „Heron Systems“ algoritmo ir patyrusio karinio piloto-profesionalo. Šiose varžybose žmonėms atstovavo JAV oro pajėgų pilotas-bandytojas su šaukiniu „Banger“ (tikrasis kariuomenės atstovo vardas organizatoriams nebuvo skelbiamas).

Buvo surengtos penkios artimos kovos. Pagrindinė jų sąlyga -naudoti tik priešakinę patranką. Siekiant suvienodinti žmogaus galimybes atsižvelgiant į leistinas perkrovas manevrų metu, į algoritmą buvo įvesti atitinkami apribojimai.

Rezultatas padarė įspūdį ne tik organizatoriams: algoritmas įveikė kariškį rezultatu 5: 0. Tuo pačiu, pirmąsias keturias kovas pilotas pralaimėjo labai greitai, penktojoje „Banger“ pakeitė taktiką – jis skrido palei žemę ir manevravo labai mažame aukštyje su kritinėmis perkrovomis. Tai leido jam išsilaikyti ilgiau, bet galų gale jis vis tiek buvo numuštas.

Dalindamasis įspūdžiais apie dvikovą su DI, karo pilotas pripažino, kad algoritmas mūšyje veikė visiškai kitaip nei elgtųsi priešininkas žmogus. Jo taktika buvo visiškai keista kalbant apie karo lakūno žinias ir patirtį, tačiau veiksminga. Ir, kaip pasipriešinti algoritmui, žmogus taip ir nesuprato.

Rezultatas yra įspūdingas, atsižvelgiant į tai, kad laimėjęs algoritmas praėjusių metų rudenį (kaip ir visi kiti varžybose dalyvaujantys algoritmai) dar tik mokėsi skristi ir ilgą laiką tiesiog daužė lėktuvus.

Tačiau 4 milijardai situacijų modeliavimo atliko savo darbą. Ir labiausiai stebina tai, kad šį dirbtinį intelektą valdo palyginti mažas lustas – kūrėjai neatskleidė visų detalių, tačiau teigė, kad jį galima sulyginti su „NVIDIA Tegra“.

Varžybų rezultatai taps pagrindu Pentagono projektui kuriant apmokomą dirbtinio intelekto sistemą „Air Combat Evolution“, kuri ateityje galės perimti kovinio lėktuvo kontrolę ir vykdyti manevringą dvikovą.

Tuo pačiu, DI gali turėti dvi taikymo galimybes. Pirma, dirbtinis intelektas gali veikti kaip atsarginis pilotas ir perimti kontrolę, jei pilotas yra be sąmonės arba sužeistas. Antra, jis gali būti montuojamas į nepilotuojamus naikintuvus, kad dirbtų poroje su žmogaus pilotuojamu naikintuvu. Tokios sistemos yra aktyviai kuriamos ne tik JAV, bet ir Rusijoje.