infa.lt

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 22 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje R. S. pripažintas kaltu dėl avarijos, per kurią žuvo moteris, o dar du asmenys buvo sužaloti.

Bylos duomenimis, R. S., būdamas neblaivus (1,56 promilės alkoholio), 2018 m. balandžio 22 d., vairuodamas nuomotą automobilį ir nepasirinkęs saugaus greičio, važiuodamas didesniu nei 130 km/h greičiu, sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo taksi automobiliu važiavusi 26-erių metų moteris, taip pat buvo padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai taksi automobilio keleiviui bei vairuotojui.

Teismas kaltinamąjį R. S. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskyrė jam 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje. Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nors kaltinamasis R. S. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau savo veiksmus jis bandė pateisinti dėl automobilio su automatine pavarų dėže, teigdamas, kad supainiojo greičio ir stabdžio pedalus, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į taksi automobilį. Skirdamas bausmę R. S., teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamas anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos.

Be to, teismas sprendė, kad tarp nuomotojo ir transporto priemonės savininko UAB „Prime Leasing“ veiksmų bei kaltinamojo R. S. veiksmais sukeltos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, nuomotojas UAB „Prime Leasing“, užsiimdamas automobilių nuomos verslu ir būdamas verslininku, kuriam keliami ir aukštesni atsakingumo standartai, privalėjo užtikrinti tokias sąlygas, jog būtų užkirstas kelias pasinaudoti transporto priemone to negalintiems daryti asmenims, kaip šiuo atveju, apsvaigusiems nuo alkoholio.

Nagrinėjamu atveju vienintelė priemonė, turėjusi užkirsti kelią neblaiviems ar nuo kitokių medžiagų apsvaigusiems asmenims vairuoti nuomotojo UAB „Prime Leasing“ transporto priemones, buvo nuomos sutartyje numatyta 300 eurų bauda bei galiojančių įstatymų galimos taikyti bausmės. Teismas vertino, kad nuomos sutartyje yra numatomos pasekmės, kurios gali kilti dėl vairavimo esant neblaiviam, tačiau nėra sukuriamos priemonės, užkertančios kelią tokiems vairuotojams vairuoti išsinuomotą automobilį.

Nuomotojas jokių kitokių priemonių, jog automobilis nebūtų perduotas neblaiviam kaltinamajam R. S., nesiėmė, o visą galinčią kilti atsakomybę perkėlė išimtinai asmeniui, nusprendusiam pasinaudoti transporto priemonės nuomos paslaugomis. Teismo vertinimu, tokie UAB „Prime Leasing“ veiksmai nelaikytini pakankamais ir iš esmės užkertančiais kelią neblaiviems ar kitaip apsvaigusiems asmenims naudotis jai priklausančiomis transporto priemonėmis.

Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu būtų sukurtos priemonės, užkertančios kelią nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims išsinuomoti ir vairuoti nuomotojui priklausančią transporto priemonę, kilusi žala nebūtų atsiradusi, tai yra, jeigu transporto priemonės perdavimo momentu transporto priemonės savininkas būtų įsitikinęs asmens blaivumu, kaltinamasis R. S. nebūtų pradėjęs vairuoti automobilio. Todėl teismas byloje UAB „Prime Leasing“ pripažino solidariuoju skolininku, solidariai su kaltinamuoju R. S. atsakingu už nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Teismas žuvusios moters tėvams priteisė solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ 819 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 58 150 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiesiems J. M. teismas priteisė solidariai iš R. S. ir UAB „Prime Leasing“ 4 400 eurų, E. O. – 1 100 eurų, V. D. – 3 237 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.