• Naujienos
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

Kaip kolonizuoti „Paukščių taką“?

Kaip kolonizuoti „Paukščių taką“?

26 sausio
01:01 2016

scientificamerican.com

Paukščių takasMintį, kad žmonės kada nors apsigyvens visoje galaktikoje, prieš daugelį metų puikiai išreiškė rusų išradėjas Konstantinas Ciolkovskis. „Žemė – žmonijos lopšys, tačiau negalima likti lopšyje amžinai“, – rašė jis. Nuo tada šią idėją ėmė stropiai eksploatuoti mokslinė fantastika, paversdami ją nuostabios mūsų ateities vaizdiniu. Skrydžiai į žvaigždes gana dažnai laikomi būtinais, tai tartum žmonijos, kaip rūšies, sėkmės matas. Tačiau praėjus 100 metų nuo to laiko, kai apie tokius dalykus imta kalbėti, mes apie save ir visatą sužinojome daug dalykų, kurie rodo, kad išlieka galimybė, jog žmonijai keliauti po galaktiką nėra lemta.

Pagrindinė problema susijusi su visatos dydžiu, kurio žmonės paprasčiausiai net neįsivaizdavo, kai ėmė svajoti apie tarpžvaigždinius skrydžius. Iki vienos arčiausiai esančios žvaigždės Tau Kita yra apie 12 šviesmečių, tai yra maždaug 100 milijardų kartų toliau, nei iki Mėnulio. Tokio masto kiekybinės problemos perauga į kokybines. Žmonės negali įveikti tokių atstumų paprastais kosminiais laivais – laive neįmanoma sukurti tokios aplinkos, gebančios amžius palaikyti žmogaus populiacijos egzistavimą. Vietoje kosminio laivo, mums tektų sukurti savotišką kosminę Nojaus arką, pakankamai didelę, kad palaikytų žmonių, gyvūnų ir augalų egzistavimą uždaroje ekosistemoje.

Kita vertus, šis laivas turi būti pakankamai mažas, kad galėtų išvystyti reikiamą greitį, kuris leistų sutrumpinti kosminio spinduliavimo poveikio ekipažui laiką ir sumažinti gedimų tikimybę. Kažkuria prasme, didelis laivas – privalumas, tačiau kuo jis didesnis, tuo daugiau jam prireiks kuro stabdymui galutiniame taške. Tai uždaras ratas, iš kurio sunku išeiti. Savo ruožtu, sumažinus jo dydį iškils sunkumų dėl resursų metabolizmo ir ekologinio balanso. Problemas, kurios gali kilti dėl miniatūrizacijos, puikiai iliustruoja salų biogeografijos duomenys. O juk kosminis laivas atsidurtų gerokai didesnėje izoliacijoje, nei bet kuri Žemės sala. Reikalavimai dėl laivo dydžio gali tapti tiek prieštaringi, kad tokio laivo kūrimas taps neįmanomas.

Be to, į potencialių problemų, atsirandančių dėl radikalios miniatiūrizacijos, laivo aplinkos supaprastinimo ir izoliacijos, sąrašą pakliūna poveikis mūsų mikrobiomui. Mes nesame autonomiški. Apie 80 % DNR mūsų kūne – ne žmogaus, o daugybės smulkių gyvių DNR. Kad būtume sveiki, tarp tų gyvių turi būti išlaikoma dinaminė pusiausvyra. Visa ši sudėtinga sistema mūsų planetos paviršiuje išsivystė veikiama specifinių faktorių, kurių tarpe yra Žemės gravitacija, magnetinis laukas, cheminės sudėtis, atmosfera, insoliacija ir bakterinis krūvis.

Skrydis į žvaigždes reiškia šių faktorių nebuvimą ir tektų kurti dirbtinį jų pakaitalą. Kaip efektyviai veiks šis pakaitalas iš anksto nuspėti sunku, kadangi situacija modeliavimui per daug sudėtinga. Atitinkamai, bet kuris „žvaigždžių laivas“ būtų eksperimentas, o jo gyventojai – laboratoriniai gyvūnai. Ir jei pirmoji karta sutiks būti savanoriais, tai jų palikuonys dėl šio sutikimo tikrai nebus tikri. Tie žmonės, karta iš kartos, gyvens uždaroje erdvėje, trilijoną kartų mažesnėje, nei Žemė ir neturės galimybės iš jos ištrūkti.

Kad eksperimentas tokiomis ribotos aplinkos sąlygomis galėtų tęstis, ekipažui būtina laikytis atitinkamų taisyklių. Dauginimasis laive nebūtų laisvo pasirinkimo dalykas, kadangi ekipažui reiktų stengtis palaikyti minimalų jo skaičių ir neviršyti maksimalaus. Kai kurie užsiėmimai, reikalingi laivo funkcionalumui palaikyti, taptų privalomi – atitinkamai ir darbo pasirinkimas nebūtų laisvas. Visa tai, kartu su atšiauriomis sąlygomis lems, kad laivo visuomenė ims savo nariams kurti atitinkamas elgesio normas ir modelius. Taip pati situacija vers kurti kažką panašaus į totalitarinę valstybę.

Suprantama, kad sunku prognozuoti kažką sociologijos ir psichologijos srityje, kadangi žmonija turi aukštą prisitaikymo lygį. Tačiau, kaip rodo istorija, gyvenimas griežtų valstybių bei socialinių sistemų sąlygomis blogai veikia žmones. Prie viso šito pridėkime dar izoliaciją, atotrūkį nuo natūralių mums Žemės paviršiaus sąlygų ir galimas sveikatos problemas – gausime didelę psichologinių sunkumų ir psichinių ligų tikimybę. Sunku įsivaizduoti, kad tokia visuomenė gali išlaikyti stabilumą kelių kartų laikotarpyje.

Žinoma, žmonės – lankstūs ir išradingi padarai ir gali būti, kad visas išvardintas problemas pavyks įveikti. Tačiau, jei netgi laivo ekipažui pavyks sėkmingai pasiekti artimiausią planetų sistemą, problemos tik prasidės.

Bet kuri planeta, kurioje išsilaipins žmonės, bus arba gyva, arba mirusi. Jei joje bus gyvybė, kontakto su ja baigtis gali būti įvairi – tiek gera, tiek ir fatališka, tačiau bet kuriuo atveju jis pareikalaus dėmesio. Kita vertus, jei gyvybės planetoje nebus, kolonistai turės ją terraformuoti, panaudojus išskirtinai vietinius resursus ir tai, ką atsiveš su savimi. Tai būtų lėtas procesas, trunkantis ne vien amžių. Visą tą laiką laivas – arba jo analogas planetoje – turės funkcionuoti be rimtų sutrikimų.

Taip pat įmanoma, kad bus neaišku, ar planeta gyva, ar mirusi – taip, kaip mes šiuo metu nežinome apie Marsą. Tokiu atveju vienokios ar kitokios kolonistų problemos vis tiek išliks, tačiau jie nesupras, kokios būtent, o tai lėtins jų reakcijas ir sprendimus. paukščių takas, kosmosas, kelionės kosmose, kelionės po galaktiką

Apibendrinkime: su tarpžvaigždinėmis kelionėmis susijęs ištisas sąrašas gana sudėtingų problemų, o dar vienas sąrašas bus susijęs su naujos sistemos kolonizacija. Tai nerodo, kad projektas neįmanomas, tačiau jis ypač sudėtingas ir sėkmės tikimybė atrodo yra nedidelė. Neišvengiamas daugelio problemų miglotumas rodo, kad prieš pradedant projektą būtina išpildyti eilę sąlygų. Pirmiausia, Žemėje turi atsirasti stabili žmonių civilizacija, o pats jos kūrimas išmokys mus dalykų, reikalingų tam, kad sukonstruotume gyvybingą mezokosmą laive.

Antra, mes turėtume pasitreniruoti laive, besisukančiame aplink Saulę. Jį būtų galima taisyti ir gauti visas išvadas – kol nepatikrinsime visko, ką privalome. Tračia, turime pradėti aktyviai tyrinėti artimiausias planetų sistemas automatikos pagalba, kad išaiškintume tinkamiausias įsisavinimo kandidatūras.

Jei iš anksto nesiimsime šių žingsnių, žmonija negalės sėkmingai kolonizuoti kitų žvaigždžių sistemų. O pats pasiruošimas tam užtruks daugelį amžių ir pareikalaus sukurti Žemėje stabilią civilizaciją, gebančią vykdyti tokius ilgalaikius planus. Tokia civilizacija – būtina, nors ir nepakankama tarpžvaigždinių skrydžių sąlyga. Todėl, jei mes jos nesukursime savo planetoje, tai jokios kitos planetos mes neturėsime.

parengė: Darius Dimbelis

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Reklama

Apklausa

Skelbiama apie vakcinas nuo koronos. Ar ryšitės skiepytis?


  • Ne. Nė už ką. (67%, 222 balsavo)
  • Dar nežinau. Neturiu nuomonės. (17%, 56 balsavo)
  • Taip. Be abejonės. (16%, 54 balsavo)

Viso balsavo: 332
Pradėta - 2020 5 gruodžio @ 11:49
Pabaiga - 2021 5 sausio @ 11:49

Leidžiama ... Leidžiama ...
Lasvas žodis
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Kaip kolonizuoti "Paukščių taką"?* - nuoroda: https://infa.lt/4800/kaip-kolonizuoti-pauksciu-taka/