infa.lt

Michailas Veleris: Fašizmas į Europą grįžo persivadinęs antifašizmu

Michailas Veleris: Fašizmas į Europą grįžo persivadinęs antifašizmu

18 sausio
21:45 2016

M. Veleris: Sveiki, mielieji radijo klausytojai! Su jumis Veleris. Naujieji Metai prasidėjo. Šventinės dienos eina į pabaigą. O mes su liūdesiu turime konstatuoti, jog Trečiasis pasaulinis karas Europoje tęsia savo vystymąsi. Kaip ir visi rimti karai, jis nėra panašus į ankstesnius ir atrodo ne visiškai taip, kaip jį įsivaizduojame. Tai – pusė velnio. O kita velnio pusė – Europoje aiškiai formuojasi fašizmas. Šis fašizmas atėjo iš priešingos pusės, išvirkščias, vilkįs antifašizmo kailį – politinio korektiškumo kailį – tačiau po tuo kailiu jis yra ne ką geresnis už savo pirmtaką.

paveikslėlisKadaise, daugiau nei prieš pusę amžiaus (greitai bus šimtas metų) įžymusis Luizianos senatorius Hju Longas (Huey Long), tas pats, kuris buvo šeimininko, boso Vilio Starko – Peno Voreno romano „Karaliaus visa kariauna“ pagrindinio veikėjo prototipas… tai Hju Longas pasakė: „Kai fašizmas ateis į Ameriką, jis vadinsis kitaip, greičiausiai „antifašizmu“. Štai kas šiuo metu vyksta Europoje, ir aš galiu tai įrodyti. Vaikinai dar ne visiškai suprato, kas atsitiko.

Taigi, vakar – praėjo kiek daugiau nei para – Kelno mieste vyko antimigracinė demonstracija dėl įvykių Silvestro – ji gi Naujųjų Metų – naktį. Susirinko apie pusantro tūkstančio žmonių, kuriuos vadina dešiniaisiais radikalais. Kas tokie, tie dešinieji radikalai, niekas nesiruošia apibrėžti. Supraskite, ji – kakučiai, jie nori ne to, jie užsimojo į europietiškas vertybes, jie gviešiasi mūsų laisvių. Visi kaltinimai gana abstraktūs. Konkrečiau: jie susirinko į visiškai taikią demonstraciją Kelno mieste, pasikartosiu, jų buvo apie pusantro tūkstančio. Tuo pat metu kitoje Kelno vietoje vyko mitingas, moterų demonstracija, jų buvo apie du su puse tūkstančio – jos protestavo prieš tai, kaip su jais elgiasi migrantai; prieš tai, kaip policija nieko nesiruošia daryti su migrantais, kaip tai pateikia valdžia.

Tuo pačiu metu, kaip teigiama spaudoje, susirinko apie tūkstantis žmonių į antifašistinę demonstraciją. Ir štai policininkai, kad išvengtų dviejų demonstracijų susidūrimo daugiausia ėmė mušti dešiniuosius radikalus, tai yra iš tos pusės į darbą buvo paleisti buteliai, petardos, akmenys; buvo ar nebuvo, tačiau sužeisti trys policininkai ir vienas žurnalistas. Sunku pasakyti, ką reiškia „sužeisti“. Nutraukė ranką ir jie gaus geltoną antsiuvą už sunkų sužalojimą, ar į pirštą įkando kačiukas? Tačiau trys policininkai sužeisti, o ketvirtas – žurnalistas.

Aišku tai, kad tų policininkų buvo 1700 ir jie panaudojo vandens patrankas, kad išvytų demonstrantus iš gatvių vėjyje, esant 5 laipsnių temperatūrai. Ir žinote, esant tokiai temperatūrai, o dar vėjyje pakliūti po vandens patrankomis yra gana šaltoka, ne minus 15, bet taip pat šalta. Klausimas: o kodėl jiems nešovė mintis padaryti taip tuomet, kai minia migrantų – kai kur teigiama, kad jų buvo tūkstantis, kai kur – 3 tūkstančiai, kas juos skaičiavo? – užsiiminėjo sunkiai įsivaizduojamais, sunkiai cenzūriniais žodžiai įvardijamais dalykais Naujųjų Metų naktį centrinėje miesto aikštėje.

Policininkų buvo 150, ne 1700, ir jie elgėsi kaip įmanoma taikiai bei nieko negalėjo padaryti. Migrantui nevalia smogti, nes tai jau bus rasizmas. Tai yra, savus galima mušti kiek tik patinka, tik ne migrantus. Vėliau Henrieta Reker, Kelno miesto merė, pareiškė: „laikykitės toliau, per ištiestos rankos atstumą, apeikite tuos vyrus“ – apie tai jau buvo kalbėta. Bet ji jau atsisakė savo žodžių, jau atsiprašė. Šiais žodžiais ji praktiškai pripažino, kad „laikykitės, mielos vokietės, toliau nuo mylimų migrantų išvaizdos vyrų, kadangi iš jų galima visko laukti. Taigi, kad vėliau nesiskųstumėte, tai nuo visų jų ir laikykitės kuo toliau“. Tik ji šiek tiek pati nesuprato, ką pasakė.

Na, apie tai, kad nenorėjo imti pareiškimų… Tų pareiškimų dabar vien Kelne apie keturis šimtus, iš jų – minutėlę! – maždaug 150 dėl išprievartavimų ar bandymų išprievartauti.

O dabar pabandykime išsiaiškinti, ką tai reiškia. Žinote, fašizmas – tai toks žodis, kurį užklijavus kam nors ant kaktos nebereikia jokių paaiškinimų. Kažkada, nežinau prieš kiek metų, didysis italų mąstytojas Umberto Eko – tik neklauskite manęs, ką tokio didingo jis išmąstė – pranešė, kad yra toks reiškinys, kaip ur-fašizmas ir išvardino 14 punktų, į kuriuos įeina neapykanta pacifizmui, neapykanta modernizmui, ištikimybė konservatizmui ir taip toliau, ir panašiai. Taip išeina, kad visi istorijoje, kurie naudojo prievartą, buvo fašistai. Visi, kas ne pacifistai – fašistai. Ir kad kiekviename žmoguje yra fašizmo elementas. Atleiskite, bet toks mastymas – bėros kumelės kliedesiai mėnesienoje. Svarbiausia – išplauti žmonėms smegenis.

Tai štai, kokius mes šiandien turime susiformavusio fašizmo elementus tolerantiškoje, liberalioje, politiškai korektiškoje Europoje? Pirma: jokios žodžio ir MIP laisvės, kadangi laikraščiai ir TV kanalai kategoriškai atsisakė skelbti, kokiai nacionalinei, etninei, religinei grupei priklauso nusikaltėliai; apskritai draudžiama sakyti ką nors blogo apie migrantus. Jei skelbsi tiesą, tau pasakys, kad esi fašistas, nes tai nesvarbu.

Toliau, kas liečia susirinkimų, veiksmų laisvę – kaip jums teisė į asmens saugumą? refugees Fašistinė totalitarinė valstybė praktiškai neigia piliečio teisę į asmeninį saugumą. Štai nuspręs valstybė – vidury nakties privažiuos mašina, išlips trys vaikinai, ir niekas daugiau tavęs niekur nebepamatys. Arba sumuš gatvėje – jokių problemų. Tai yra viskas, ką šiandien turi, beje, ne tik Vokietijos piliečiai – ir Švedijoje nėra problemų, ir Norvegijoje atsitinka, ir apie Belgiją dar mes pakalbėsime. O kur gi saugumas? O Prancūzija, teroristiniai išpuoliai?! Kur teisė gyventi ir būti saugiems? Nėra. Aukščiau visko yra teisė į toleranciją.

Dabar Naujametinės iškilmės. Kas nutiko Briuselyje? Visi sėdėkite namie, niekur neikite! O kas gi, atsiprašant, nutiko Anglijoje? Beveik tas pats: nesirinkite dideliais būriais – maža kas, neprovokuokite. Vokietijoje tai vyko ne vien tik Kelne. Taip buvo ir Hamburge, ir Štutgarte. Miunchene uždarė traukinių stotį. O Miunchenas, žinote, didelis miestas – Bavarijos sostinė. Stotį uždarė todėl, nes „paskambino, kad kokio teroristinio išpuolio nebūtų“. Taip išvengė riaušių ir kitokių blogybių.

Vadinasi, Naujųjų Metų šventė vienaip ar kitaip neįvyko. Nuoširdžiai dėkojame už mūsų teises! Ir tai mes galime vardinti… žinote, galime sudaryti ilgą sąrašą ir skaityti jį.

Vyksta politinių oponentų demonizacija, tų pačių dešiniųjų radikalų, kurių yra visose Europos šalyse. Kuo konkrečiai juos kaltinate, atmetus demagogiją? Kad jie prieš ir viską daro neteisingai prieš? Jie ką, siūlo naudoti prievartą, mažinti darbo vietas, uždarinėti laikraščius, rašyti, ką nori? Dėl ko jų nemėgstate? Jie nepakankamai tolerantiški! Tai yra, jie nenori praleisti tos migrantų minios į Europą.

Toliau. Vyksta žmonių kvailinimas, kadangi visos masinės informacijos priemonės pučia į vieną dūdą ir žmonių smegenys išplautos kuo švariausiai. Jie jau nieko nebesupranta. Taip elgiasi dauguma ir visur, toks minios būdas – minia visuomet nustoja ką nors suprasti. Todėl galiausiai žmonėms uždrausta išeiti į gatvę, jiems uždrausta dalyvauti demonstracijoje ir mitinge, jie netekę balso teisės, neleidžiama reikšti savo nuomonės per MIP, uždrausta dalyvauti valstybės valdyme. Niekas net nesiruošia jokioje Europos šalyje rengti referendumo „Ar reikia mums dar daugiau migrantų?“. Jūsų niekas neklausia! Reikia pakentėti, priimti.

Ką gi sako justicijos ministras Heiko Masas (Heiko Maas)? Kad tai – iš anksto suplanuota akcija; negali taip būti, kad minia tiesiog staiga… be to, keliuose miestuose iš karto, pasidalinę į grupes nuo 6, sakykim, iki 40 žmonių, apsuptų moteris! Čia matosi ranka to, kas viską suplanavo. Ir su juo sutinka netgi kai kurie liberalūs žurnalistai ir politikai.

Atsakau. Vieniems tai – tyčinis melas. Kitiems – absoliuti kvailystė ir gyvenimo nesupratimas. Minia renkasi ir veikia pagal savo taisykles. Teigti, kad už Kelno istorija suplanuota yra tas pats, kad teigti (tam yra daugiau priežasčių), jog Maidanas taipogi buvo suplanuotas; kad darbininkų eisena link caro rūmų 1905 metų sausio 9 dieną buvo suplanuota; kad buvo suplanuota Prancūzijos revoliucija; kad bet koks neapykantos rodymas suplanuotas – kažkas sėdi ir planuoja. Konspiracinė teorija labai patogi: niekas nėra kaltas, mes paprasčiausiai pražiopsojome, kažkur yra pikti sąmokslininkai. Manau, visa tai galime priskirti „Siono išminčių protokolams“. Ar kartais neprisidėjo prie planavimų pasaulio užkulisių dalyviai?

O dabar apie tai, kaip tai iš tikro daroma. Kažkada seniai, vyresnėse mokyklos klasėse, 8-oje, 9-oje, 10-oje – žinote, tais laikais visi normalūs vaikinai, kai buvo tokio amžiaus, vakarais išeidavo į kiemą ir kažkuo ten užsiimdavo. Na, tegul ne kasdien, kažkas sportavo, ar dar ką veikė, bet kiemuose nuolatos plepėdavome. Ir staiga praeina gandas, kad atvyko kažkokie artistai ir juos reikia mušti. Kodėl juos reikia mušti, niekas nežino. Tačiau tai neturi jokios reikšmės, nes 25-ojo namo kiemo komanda iš 15-18 snukių, plius „dubrovenskiečiai“ – kokių 15, dar „stoties“ apie 20 žmonių, o dargi ir „lupolovskiečiai“ privažiavo – 25 žmonės. Gaunasi minia iš ne mažiau kaip 120 žmonių. Susirenka prie to klubo ir ruošiasi mušti artistus, kurie išeis pro galines duris. Kam? Kokie artistai? Kaip jie vadinasi? Iš kokio jie miesto atvyko? Tai neturi jokios reikšmės! Jaunimas reikalauja veiksmo. Jam reikia kažko tokio, kariško. Jam reikia kažką mušti.

Klausykite, juk tai instinktai. Stengtis nugalėti instinktus – kvaila. Juos reikia suprasti, jais naudotis, koreguoti juos. Tačiau visiškai neįmanoma jų slopinti: tapsi išgama, išprotėsi, pasikarsi. Taigi, tų artistų mes nesumušėme, nes juos išvežė pro kitą išėjimą anksčiau, ir mes nuliūdę išsiskirstėm. Žinote, aš ir keli mano pažįstami stovėjome tolimose eilėse, mums nebūtų atitekę net kokio artisto pirštas. O priešakyje stovėjo stipresnieji vyrukai.

Štai taip… žinote, yra du variantai, kaip žmonės pasiskirsto į eiles, pavyzdžiui, praeidami pasų kontrolę oro uoste. Vienas jų, toks kaip mūsų „Šeremetjevo“ – gana neblogai sugalvota, beje, ten žmonės, įėję į salę mato, kur eilė mažesnė ir automatiškai užima tą, kuri jiems atrodo yra mažesnė. Ir pavydžiai žiūri į kaimyninę eilę, ar kartais neapsiriko. Kaip tai daroma Niujorko Kenedžio oro uoste? Ten prie išėjimo stovi speciali darbuotoja, ir kai kitas darbuotojas išleidžia eilinę aštuonių žmonių grupę, ji atskaičiuoja: „Viens, du trys – jūs į šitą eilę! Viens, du! Jūs į šią!“. Nejaugi jie idiotai ir patys nesupranta, kad reikia stotis į mažiausią eilę? Na, taip sukuriama darbo vieta.

Taigi, kiek chuliganų gali susirinkti aplinkui moterį, jei tų chuliganų daug, o moterų – mažiau? Gali susiburti penkiese, bet tuomet atbėgs dar penki, tikėdamiesi, jog tarp tų rankų ir šonų ir jiems kas nors atiteks. Gali susirinkti 30, nes ji taip cypia, jog rodos, kad ten vyksta kažkas įdomaus. Tam nereikia jokio valdymo. Visa tai – įžūlus melas. Sakykite prašau, kas organizavo tas milžiniškas minias Peterburge, Leningrade, netgi Maskvoje 1989 m., 1990 m.? Bangomis ėjo į gatves. Ir nebuvo, žinote, tuomet jokių feisbukų, jokių socialinių tinklų. Viskas persiduoda oru.

Kas organizavo Spartako sukilimą? Na, tai sena istorija, šito mes niekada nesužinosime.

Jei kalbėtume apie kolektyvinę atsakomybę… Bet kuris žmogus supranta, kad pirma: vokiečiai, gimę 1945 metais, po to, kai buvo nuverstas nacionalsocializmas, dabar yra 70 metų amžiaus. Jie jau pensijoje. Jie niekaip negalėjo asmeniškai prisidėti prie Antrojo pasaulinio karo, ko ir nedarė. Na, tie, kuriems tuomet buvo po 10 metų, o dabar jie aštuoniasdešimtmečiai, jie taipogi, beje, niekuo nenusikalto. Jiems 1941 metais buvo šešeri. Tai už ką jie turi atsakyti, jei mes nepripažįstame kolektyvinės atsakomybės? Tai – viena vertus.

Kita vertus, visi žmonės visada žinojo, jog tauta pati gimdo savo herojus, savo niekšus, lyderius, kurie vadovauja visiems tiems dalykams. Neįmanoma, kad lyderiai atsirastų tuščioje vietoje, o aplinkui nieko nėra. Jei pavyzdžiu imtume kariuomenės, kurią gali išmaitinti 20 amžiaus vidurio valstybė, dydį, tai suprastume, jog negalima mobilizuoti daugiau kaip 10 % gyventojų. Štai, jei šalyje gyvena 100 milijonų, tai ji, pasistengusi, gali išlaikyti 10 milijonų žmonių kariuomenę. Pusė iš tų 10 milijonų niekada nebus priešakinėse linijose. Jie bus transporto, medicinos, tiekimo daliniuose, štabuose ir t. t. Taip mes gausime ne daugiau kaip 5 milijonus žudikų. Iš tų 5 milijonų tik vienas traukioja patrankos uodegą, kiti padavinėja šovinius – bendrininkai.

Klausimas: ar galime teigti, jog štai tuos 5 milijonus mes nubausime, o likę 95 milijonai niekuo dėti? Negalime. Todėl, kad tie 5 milijonai negali egzistuoti be tų 95 milijonų? Todėl kad sociumas – tai vieninga sistema, kuri savo viduje struktūrizuoja savitą kovos avangardą. Ir tas kovos avangardas yra neatskiriama socialinės sistemos dalis. Visa tai nuo seno žino visi politikai, visi karo viršininkai, kadaise dar instinktų ir tradicijų lygmenyje pirmykštėse gentyse, susidedančiose iš 20-50 žmonių.

Štai, sakykime, yra 20 teroristų. Ir tu nušovei tuos visus 20 teroristų. Priežastys liko tos pačios. Motyvai liko. Etninių grupių tarpusavio santykiai liko tokie patys. Ką tai reiškia? O juk atsakyti turi, privalo kiekvienas sociologijos, filosofijos fakulteto pirmakursis – rytoj toje pačioje vietoje stovės kiti 20 teroristų. Todėl, kad tie 20 teroristų – tai ne šiaip individualūs kovotojai ar asocialūs asmenys, tai – funkcija. Tai yra viena iš tos etninės, socialinės grupės funkcijų.

Tai, ką aš dabar sakau, turi tapti pradmenimis – manau, tai ir yra pradmenys, bet tai dar nieko nereiškia. Todėl, kai sako: „Nedrįskite apie migrantus sakyti ką nors bloga, kad nejuodintumėte jų visų“, tai ir nejuodinkime jų. Taip, kaip jie patys save apjuodino, jokiu degutu labiau nebepajuodinsi.

sveiki atvykęGirdėjosi nuomonių – tradiciškai jau ne pirmą kartą, kad jie – ne musulmonai. Na, atleiskite, tai – gerai užmaskuotas ėjimas, skirtas neteisiems kvaileliams. Jei jie nebūtų musulmonai, jei musulmonas negalėtų padaryti tokio nusikaltimo, tai islamas neturėtu Šariato teismo. Nes, jei žmogus pavogė, ir kai kuriose musulmoniškose šalyse lieka be rankos, niekas nesako, kad jis – ne musulmonas. Juk ne – jis padarė nuodėmę. Jis – blogas musulmonas. Jis pažeidė Mohameto įsakus. Bet jis yra musulmonas. Jei jis svetimoteriavo – galima užmėtyti jį akmenimis, galima nukirsti galvą, bet jis yra musulmonas. Vadinasi, jei nusikaltimas padaromas savų ir už tai baudžia savi – tai jis paprasčiausiai blogas musulmonas. O štai jei nusikalstama prieš, sąlyginai sakykime, neteisiuosius, tai jis nėra musulmonas.

Apskritai, į visą šitą makalynę nėra reikalo žiūrėti rimtai. Seniai buvo pasakyta, kad galėtų pasirodyt kokie nors autoritetai ir atsiprašyti bei atsiriboti nuo tų išgamų, kurie daro gėdą islamui, kur dauguma, kaip ir visose religijose, dauguma – normalūs žmonės. Bet nesigirdi jokių panašių pareiškimų. O girdisi visiškai kas kita, kadangi tai, kas vyksta Vokietijoje, buvo ruošiama ilgus metus.

Prieš metus – kaip tik po kelerių metų bus jubiliejus – viename iš „Viking Line“ linijos laivų, kursuojančių tarp Helsinkio ir Stokholmo, įvyko išprievartavimas. 8 švedai, kaip buvo rašoma ne švediškuose laikraščiuose, pas mus gi rašė, kad skandinavai, atsidūrę užsienyje, kur pigus alkoholis, ima siautėti… vienu žodžiu, jie aštuoniese išprievartavo 44 metų moterį, kai kur rašo – 45-erių (greičiausiai, ilgai prievartavo), atleiskite už kvailą humorą… Vėliau juos pagavo – visi jie buvo švedai. Juos griežtai nubaudė. Septyni jų buvo somaliečiai ir vienas irakietis. Septyni jų, ar aštuoni turėjo Švedijos pilietybę, kiti gi – ne. Kodėl, po velnių, somalietis, gavęs Švedijos pilietybę, vadinamas švedu?! Ką jis turi tokio švediško, išskyrus pasą ir švedų kalbos pagrindus? Tačiau rašyti kitaip yra smarkiai ne politkorektiška. Tai yra – tiesa draudžiama, tiesos sakymas yra vadinamas fašizmu.

2 dalis

Aš tvirtinu, kad Naujųjų Metų naktį, jos pačios gimtinėje buvo sutepta frau Merkel garbė, ir jau niekas jos, matyt, nuplauti negalės. Buvo išniekintos moterys, jos bendrapilietės, ir tik todėl, kad ji ir jos partija paskelbė, kad visi norintys gali atvykti į Vokietiją; juos reikia sutikti kuo geriausiai, jų nevalia skriausti, kuo nors kaltinti, o bet koks kaltinimas bus vadinamas fašizmu.

Štai kaip susiformavo naujasis fašizmas. Filosofija – ne tai, kas surašyta storame vadovėlyje. Filosofija – tai būdas suprasti, kas vyksta. Vadovėliai padeda, bet ne visiems ir ne visada. Jei eitum visada tiesiai, tai kada nors grįši į tą pačią vietą iš kitos pusės. Kad tą suprasti, nebūtina studijuoti Rymano erdvės teoriją.

Tai štai, fašizmas ėmė tolti pats nuo savęs, apėjo aplink žemę, apaugo avies vilna, išmoko bliauti avies balsu, geležimi sutvirtino avies dantis ir, grįžęs į gimtąjį tvartą ėmė plėšyti į gabalus tai, kas kadaise buvo jo gimtinė. Štai tai ir yra šiandieninis „išvirkščias fašizmas“, nes objektyvus tikslas – ne žodžiai, kuriuos jis deklaruoja, o darbai, kurie seka iš jo veiksmų.

Štai šie darbai lemia tai, kad žmonėms uždrausta priešintis. Žmonės neteko teisės į savigyną. paveikslėlis Kai keliuose Vokietijos miestuose vyrai pareiškė, kad jie bursis į tvarkos patrulius ir patruliuos gatvėse, tai policija sunerimo. Policija sako, kad nereikia, policija kalba, kad tai neteisinga – palaikyti tvarką. O ko gi bijo policija – to, kad jie ims mušti tuos vargšus migrantus. Sakykite, prašau, ką gi reikėjo daryti su tais migrantais, kurie taip šauniai linksminosi Naujųjų Metų naktį, ir ne tik Kelne, bet ir kituose Vokietijos, netgi Austrijos miestuose? Vadinasi, jus graibalios, plėš, prievartaus ir muš, o po to policija mastys, priimti iš jūsų pareiškimą ar neimti. Po to valdžia ims galvoti, ką daryti su nusikaltėliais.

Prašau man atleisti, tačiau fašizmas vienaip ar kitaip baigiasi pažeminimais ir kokios nors tautos naikinimu. Šiuo atveju išvirkščias vokiškasis fašizmas žemina ir naikina savo paties tautą. O jie atviraširdiškai pučia akis ir teigia, jog jie nenusižengs europietiškoms vertybėms. Kurioms vertybėms? Leisti atėjūnams tyčiotis iš savo tautos?

Toliau. Yra tokių karštagalvių, kurie netgi sako, kad reikia apriboti migrantų srautą. O kas apskritai pasakė, kad migrantai turi teisę vykti kur panorės? Kiekviena tauta, sukūrusi savo valstybę, pati sprendžia, ką nori įsileisti, kiek ir kokios profesijos žmonių. Daugelį dešimtmečių tai veikė Amerikoje, ir jie dėl to niekada neturėjo jokių problemų.

Na, apie Tarybų Sąjungą nekalbame. Tarybų Sąjunga puikiai parodė, kaip reikia saugoti sienas. Reikia organizuoti Vokietijoje Nikitos Karacupos vardo pasieniečių kursus – po dviejų mėnesių problema savaime išsispręs. Nikitai Karacupai paminklą pastatys – tiesiog prie bažnyčios centrinėje Kelno aikštėje, o gal ir ne tik. Juk tai iš tikro yra savinaika. Ir kuomet Tilo Sacarinas – praėjo juk 10 metų? – nejaunas žmogus, vokietis, parašė „Vokietija. Savilikvidacija“, jie nieko ten, išskyrus tiesą, nerašė. Jį išvadino nacionalistu, rasistu, fašistu ir taip toliau. Už ką? Jis nieko nekvietė daryti. Jis tik sakė tiesą. Jis paaiškino, kaip nyksta vokiškoji kultūra bei tauta, ir yra pakeičiama kitais.

Vienas fašizmo aspektų yra kultūros naikinimas. Kurios nors svetimos kultūros ir kokių nors savos kultūros sektorių. Štai Umberto Eko mano, jog fašizmas visada yra prieš modernizmą. Žinote, modernizmas yra atskiras reiškinys. Ką galime laikyti modernizmu? Yra srovių, fašizmą laikančių politiniu modernizmu, sukryžmintu su konservatyvizmu.

Mes nesigilinsime į teoriją. Tačiau Vokietijoje vyksta savos kultūros naikinimas – tikslingas ir tyčinis, ir sakoma, kad taip ir turi būti. Ir tai vyksta tuomet, kai prieš keletą metų, 2010 m. Angela Merkel pirmą kartą viešai pareiškė, kad multikultūrizmo politika žlugo. Jog teoriją sukūrė kažkokie kenkėjai pseudo mąstytojai, ir jau daug kalbėta apie tai, kas sukūrė ir kokiu tikslu. Ir kai nebejaunas žurnalistas savo bloge rašo kliedesius apie tai, jog Frankfurto mokykla – tai tokie nekalti žmonės, kurie išskyrus etiką ir estetiką niekuo daugiau neužsiiminėjo, na… tegul geriau pasiskaito ką nors, vietoje to, kad savo tuos kliedesiu rašytų – pavardžių neminėsime.

Taigi, kai kalbame apie savo kultūros naikinimą, apie draudimą savo tautai gintis, , apie politinių varžovų demonizaciją ir neprileidimą jų prie rinkimų, apie tai, kad visas MIP kontroliuoja valdančioji partija ir jos dirba vienai ideologijai ir joks žodis į kairę ar dešinę yra uždraustas – tai ir yra fašizmo avies kailyje elementai. Tokiu būdu suliejamas kultūros, gyventojų, apskritai supratimo apie gėrį ir blogį, vaizdas. O ateityje – nieko.

Apie tą vaizdo suliejimą ir modernizmą… Vienos iš protesto akcijų metu Kelno menininkė, tokia jauna, ilgakojė akcionistė, gražiai nuaugusi moteris nusprendė išeiti įcentrinę aikštę. Nusimetusi apsiaustą, liko nuoga – tik su batais – ir iškėlė plakatą: „Jūs turite mus gerbti, net tuomet, kai mes nuogi!“ Aš manau, kad būtų linksma, jei susirinktų migrantai ir pažiūrėtų į ją, o ar gerbtų – kitas klausimas. Bet manau, kad ji ir tėvynainiams suteikė daug džiaugsmo. Tik nemanau, kad tokios akcijos gali kaip nors padėti.

Dar vienas dalykas. Praėjo 22 metai, kai pasirodė Hantingtono (Samuel P. Huntington) „Civilizacijų susidūrimas“. Ir vis dėl to, liberaldemokratinės Vakarų Europos civilizacijos atstovai tebemano, kad viskas, kas pas juos – tai politinės ekonominės santvarkos idealas; visi turi tai suprasti ir sekti to paties. O jei nesiekia, tai vadinasi jiems kažkas trukdo, arba jiems niekas dar apie tai nepasakė. Todėl žmones, kurie atvyksta, kitos kultūros, kitų tradicijų, kitos religijos, žmones, priklausančius kitam etnosui, reikia paprasčiausiai šviesti – tuomet jie įsilies į mūsų civilizaciją.

Tokiu būdu Norvegijoje migrantams skaitomos paskaitos, kodėl nereikia prievartauti norvegių. Žinote, kas atsitinka normalioje islamiškoje šalyje, jei vyras štai taip gatvėje išprievartauja moterį? Na, galas jam, tam vyrui, ir jis tai supranta. Jis gimė tokioje šeimoje, užaugo tokioje visuomenėje, priėmė tokius papročius, įstatymus su visais jų pliusais ir minusais. Todėl, jeigu išprievartavusieji būtų nužudomi iš karto, vietoje, tai jų draugai suprastų kaip logišką dalyką. Todėl kad aišku, kad už tai reikia nužudyti. O jei už tai nesulaukiama jokios bausmės, tai tie „silpni ištvirkę šakalai – kodėl nepasilinksminus? – juk jie tam ir sukurti, kad galėtume daryti viską, ką norime“. Šiandien tai yra vadinama europietiškomis vertybėmis.

Suprantate, yra dar kai kas, kas liečia tas vertybes. Juk turime suprasti, kad žmonės kitaip supranta tokius dalykus, kaip „galima ir negalima“; jie kitaip supranta pasaulį. Ir kai žmonės vyksta iš Somalio, Malio, jie pasaulį supranta labai paprastai, aukštojo išsilavinimo našta jų neslegia. Jiems paaiškino, kad atvyksi į Europą, o ten tokie įstatymai, kad tau turi viską duoti. Kas? Turi, privalo, taip pas juos priimta. Turi tau duoti būstą, maisto, drabužių, pinigų. Ir niekas tavęs nedrįs skriausti, net pirštu paliesti. O patys balčiausi – bailūs šunys. Tu įžeidimus jam tiesiog į veidą beri – o jis tik ryja. Argi tai žmonės? Tai vykstam! Vykstam į tą nuostabią šalį! Žinoma! Mes atvykome, štai mes – duokite mums viską, juk pas jus taip priimta!

Juk elementaru. Viskas paprasta: nereikia nieko duoti. Štai bulgarai, kuriuos turkai daugelį amžių pjovė – jie viską supranta teisingai, todėl migrantų judėjimo kelyje Bulgarija pažymėta kaip nepalanki šalis, kur gali blogai elgtis ir nėra ten nieko gero. Todėl užkariavimas tęsiasi, suprantate? O suprasti yra draudžiama. Švedijoje per 25 metus išprievartavimų padaugėjo 15 kartų. Draudžiama skelbti, kad beveik visi jie padaromi išeivių iš Šiaurės Afrikos ir panašiai. Su jais, vadinasi, reikia dirbti: „suraskite, mes juk ne kokie nors ten rasistai, koks skirtumas, švedas ir yra švedas, nepriklausomai nuo odos spalvos“.

Suprantate, kaip politkorektiškumas priveda prie tokių kliedesių, kad filme apie maršalą Manerheimą, maršalą vaidina aktorius iš Kenijos… Gal jis ir puikus aktorius, duok Dieve jam sveikatos, sėkmingos karjeros ir didelių vaidmenų bei Oskaro premijos. Tačiau maršalas Manerheimas – kažkada jau tai esu sakęs – jis, šiaip, buvo baltaodis, gali būti, kad jis netgi buvo blondinas, bet jokiu būdu ne juodaodis. Kas per niekalai! Juk tai – istorijos falsifikacija. Bet niekas neveikia. Švedijoje neįmanoma kovoti su tais įstatymais, nes jie taip nusprendė. Švediją mes jau pralaimėjome (praradome).

Na, apie tai kaip Roterhemo miestelyje Anglijoje beveik 15 metų pakistaniečiai prievartavo baltąsias mergaites, jau daug kartų buvo kalbėta. Teismo procesas vyksta. Jei staiga paaiškėtų – mes nekurstome nesantaikos, nekurstome ekstremizmo, mes nieko nekurstome – kad visą Roterhemo pakistaniečių bendruomenę žmonių neapykantos banga nuplovė į jūrą, manau Alachas laikytų tai savaime suprantamu dalyku, ir kad taip yra geriau.

Taigi, kadangi žmonės priklauso skirtingoms civilizacijoms, negalima jų matuoti tuo pačiu matu. Na, čia kaip ir su tais legendiniais tradiciniais kinų skanumynais – supuvusiais kiaušiniais. Pavaišinkite jais europietį, jį ims pykinti. Arba, nežinau, afrikiečiai kažkur Afrikoje su malonumu sau žiaumoja lervas (neprisimenu kokias tiksliai), vabzdžius, ir ne tik. Baltieji tai gali daryti tik tie, kurie praėjo išgyvenimo kursus spec. padalinyje. Jie turi nuostabius vadovėlius: „Jei obuolyje radote kirmėlę, jokiu būdu jos neišmeskite, kadangi toje kirmėlėje kalorijų daugiau, nei visame obuolyje“. Teisybė – bet ne kiekvienas ją gali valgyti.

Štai kas yra priskiriama skirtingų civilizacijų užaugintų žmonių mentalitetui ir pasaulėžiūrai. Todėl, jei kažkur už atitinkamus poelgius yra žiauriai baudžiama, o kitur – visiškai nebaudžiama, tai atvykęs iš ten žmogus ima valytis kojas į tą gėrio kupiną kraštą, šiandien vadinamą Europa. Sistema sudaryta neteisingai.

Aš jau nekalbu apie tą siaubą – IQ tyrimą, kadangi gaunasi, jog pagal vidutinišką IQ europiečiai, afrikiečiai ir arabai skiriasi. Tai, ką dabar kalbu, bet kurioje tolerantiškoje šalyje laikoma fašizmu. Tai yra, – to paneigti negalima. Statistiniai duomenys nėra paneigti, kadangi nėra galimybės. Vienas Kanados profesorius, beje, visą gyvenimą tiria savo studentų IQ. Įvairiausias – nacionalines, socialines ir t. t. grupes. Ir jis ištyrė, kad vyriškos lyties studento IQ yra vidutiniškai 2,5 punktais didesnis nei moteriškos lyties. Šiandien, jei tai paskelbsi, už tai galime lėkti iš darbo, ir visiems nusišvilpt ant tos tavo statistikos, kadangi ji neturi jokios reikšmės.

Prieš 44 metus, jei gerai pamenu, 1971 metais buvo atliktas žymusis Filipo Zimbardo (Philip Zimbardo) „Stenfordo kalėjimo eksperimentas“, kuriame 24 žmonės – savanoriai studentai – atsitiktine tvarka buvo padalinti po 12 žmonių į prižiūrėtojus ir kalinius. Prižiūrėtojai pasirinko sau patinkančią uniformą, vienodą visiems. O kalinius netikėtai surenka iš namų, suvaidina policininkų apžiūrą, aprengia šlepetėmis, chalatais, atima apatinius. Prižiūrėtojų užduotis – stengtis visaip palaužti, pažeminti ir atimti valią. O kalinių užduotis – stengtis išsaugoti savąjį „aš“ ir taip toliau.

Eksperimentą buvo planuota tęsti 18 dienų. Po 6 dienų nutraukė. Todėl, kad prižiūrėtojai ėmė reikšti sadistinius požymius. Jie ėmė tiesiog tyčiotis iš kalinių. Jiems ėmė patikti. Jie praleisdavo tame improvizuotame kalėjime gerokai daugiau laiko, nei to reikalavo eksperimentas. O kaliniai ėmė tartis tarpusavyje: mąstė, kaip sunaikinti prižiūrėtojus, planavo pabėgimą ir taip toliau. Po 6 dienų dvi grupės normalių to paties universiteto studentų grupės ėmė nekęsti vieni kitų. Vadinasi, įmanoma sukurti tokį santykių modelį, kurioje dvi grupės viena kitos nekenčia. Visa tai ir turime šiuo metu Europoje.

Akivaizdu, kad tik referendumas gali spręsti – priimti ar nepriimti, ir ką, ir kiek priimti. Ką su jais daryti? Na, draugai, jokių žiaurumų, ginkdie, jokių konclagerių. Sudaroma sutartis su šalimi, ar tai Somalis, ar Sudanas, kur už kiekvieną deportuotą tai šaliai, kuri sukurs naujai atvykusiųjų adaptacijos ir asimiliacijos ministeriją, mokama piniginė suma. Ir visi tie vaikinai ten siunčiami. Jei pinigai išvagiami, tai čia jų problemos. Tegul daro kitaip. Nes joks kitoks atsakymas, joks sprendimas čia netinka. Tai to žymaus 1968 metų studentų maištų šūkio „Drausti draudžiama!“ vaisiai. Tokiu būdu iš namų išeiti draudžiama, rinktis ir švęsti Naujuosius Metus draudžiama. Rašyti tiesą laikraščiuose – draudžiama. O Konas-Benditas (Daniel Kohn-Bendit) tebevažinėja ir skaito paskaitas apie tai, koks jis šaunuolis ir kaip jie kovėsi už teisybę.

Bepročių buvo visada. Bepročiai socialiniai eksperimentatoriai visada egzistavo. Tačiau sudygsta tik tas grūdas, kuris pakliūna į paruoštą dirvą. Štai dirva buvo tinkama, nes europietiškoji civilizacija, pasiekusi savo vystymosi viršūnę, pilnai sutilpo į pagrindinę smuklininko Paliveco, šauniojo kareivio Šveiko draugužio, tezę. Smuklininkas Palivecas sakė: „Žmogus mano, kad jis – Dievo kūrybos viršūnė, o iš tikro, jis – mėšlas!“.

Tai štai, kai valstybė pasiekia maksimumą – tai seniai aprašyta, seniai žinoma, ne aš sugalvojau – tai reiškia, kad ji atsidūrė ant griūties slenksčio. Tai tinka Britanijos imperijai, tinka ir daugeliui kitų. Tinka šiandieninei Europai. Dabarties Europai konservatizmas – vienintelis išsigelbėjimas. Ir nieko daugiau.

Praėjo pusė amžiaus, kai Alvinas Tofleris (Alvin Toffler) parašė savo žymųjį „Futurošoką“ apie tai, kaip šeimos neliks, kad santykiai tarp žmonių bus įvairūs ir kad dirbti nebūtina, ir viskas bus kitaip; ateityje bus tik taip ir gerai, nes tai yra progresas ir turime tam ruoštis. Aš jam bandžiau pasakyti, jog jis klysta, atsargiai žinoma, nes Alvinas Tofleris – didis žmogus sociologijos, politinės filosofijos pasaulyje. O aš tik šiaip… šalia pasėdėjau, arbatos atsigėriau.

Todėl, kadj jei šių institutų neliks, tai neliks ateities ir civilizacija baigsis. O dabar tamsūs laikai ateina, aiškiai matosi. Ir savas, vietinis fašizmas atėjo, todėl, kad, atleiskite man, Švedijos, Beniliukso, Norvegijos valdžia, o labiausiai ir ryškiausiai, aktyviausiai Vokietijos valdžia – prieš 75 metus visi jie būtų apšaukti kolaborancionistais. Galima pagalvoti, jog frau Merkel ėmė dirbti ne Vokietijos valstybės, tautos ir kultūros interesams, o visai kitos valstybių tautų grupės interesams.

Petras Pirmasis gerai suprato, ką darė, kai vertė skustis barzdas ir nešioti europietiškas sukneles. Kemalis Atatiurkas gerai žinojo, ką darė, kai draudė feskas, parandžas ir liepė gyventi kaip europiečiams. Nes visas antūražas, detalių karkasas ir ideologijos pagrindas – tai vientisa visuma. Ir kai jūs neturite stiprių moralinių vertybių, stiprios darbo etikos, aiškios ir tvirtos imperatyvų bei tabu sistemos – ką būtina daryti, o ko daryti jokiu būdu negalima – tai jūsų civilizacijai galas. Ir tuomet bet kas gali ateiti ir prievartauti jūsų moteris aikštėse tiesiog šventės metu. Ir niekas net nesvarsto, koks tai sukrėtimas, koks įžeidimas, kokia tai psichinė trauma, kuri geresniais laikais čia pat vietoje būtų nuplauta krauju. Tačiau šiandien D’Artanjanas – fašistas, Don Kichotas bando būti fašistu, ir Robin Hudas – fašistas. Pas mus visi – fašistai, nekalbant jau apie Kromvelį, Garibaldį ir taip toliau.

Tai štai, arba visas margaspalvis pelėsis, visi tie fašistai, vilkai avių kailyje ir vilnoje bus išvaikyti be pilietinio karo, arba praeis dar keleri metai ir mes, stovėdami krante, mojuosime ranka skęstančiam „Titanikui“, kuris susiliejo su skęstančiu ledkalniu. Niekam nelinkiu tokios perspektyvos.

parengė: Darius Dimbelis

komentarai 5

  1. Liolikas199    -  2016-01-19, 22:54

    Puikus straipsnis, labai gražiai suformuluota tai kas seniai sukasi mano galvoje, bet dėl nesugebėjimo taip raiškiai lieti mintis, taip ir lieka galvoje.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. gal kam padės atsibusti?    -  2016-01-20, 22:03

    Šiek tiek priešnuodžių masiniam vergų kvailinimui:

    http://www.lzskelbimai.com/s/puikus-vaistai-smegenu-plovimo-212021

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Vytautas Bačiauskas    -  2016-01-20, 22:13

    siųskime užuojautos žodžius Grybauskaitei adresu https:// www. lrp.lt/lt/prezidento-institucija/laiskas-prezidentei/21455

    Atsakyti į šį komentarą
  4. dar laikas prisiminti tautinę sąmonę    -  2016-01-31, 18:41

    Europa, kaip sena ištvirkėlė, plačiai išskėtė kojas… Lietuva nemiršta,tiesiog mirties kultūra intensyviai diegiama į mūsų sąmonę: jaunimas ieško laimės kitur – mūsų tautos valdininkų gašlaus žvilgsnio į ES rezultatas.

    Atsakyti į šį komentarą
  5. Pora minciu, kadangi jau vistiek perskaiciau    -  2019-07-09, 03:51

    Labai problematiskas straipsnis. Aiskiai rasytojas ne akademikas nes kazkokiu akademiniu standartu visiskai nesilaikoma ir tiesiog pateiktos spekuliacijos be pagrindo be nuorodu i peer reviewed straipsnius ir patikimus saltinius, taip pat aiskiai retorika naudojama kad skaitytoja ideologiskai pakreipt i savo puse. Nepaisant to sakyciau kad sitaip sumenkint rasytojo kuris pats asmeniskai susidure su fasizmu pozicija tokiais silpnais argumentais kai aiskiai net knygos neskaites o tik wikipedia straipsni atsidares tai jau to pakanka kad suprast kad pradines mokyklos lygio straipsnis. Taip pat autorius kalba apie stanfordo kalejimo eksperimenta kuris yra kontroversiskas ne del rezultatu o todel kad rezultatai buvo pakoreguoti ir siuo metu zinoma kad eksperimentas buvo atliktas neteisingai ir pateikti melagingi duomenys nypost.com/2018/06/14/famed-stanford-prison-experiment-was-a-fraud-scientist-says/. Netruksta informacijos internete ir nesunku rast tai aiskiai piktnaudziaujama cia. Bandoma pateikt mokslinius duomenis, bet nesiklausoma mokslininku poziciju – race science jau seniai nelaikoma mokslu ir jei sunku suvokt sociolognius procesus kurie atsakingi uz fluktuacijas IQ statistikose tai nera ko net liestis prie mokslo. Jei autorius nusprestu kada is tikruju paskaityt Umberto Eco tai rastu ir apie save siek tiek kritikos – fasistai iprastai yra labai priesiskai nusiteike pries akademine kultura, bet nesugeba jos reguliuot ir cenzuruot nes dauguma ju neturi pakankamai issilavinimo kad suprast apie ka kalbama. Puikus pavyzdys – kaip zinom Antonio Grasci suimtas fasistu ir pasodintas i kalejima galejo toliau rasyt teorija tik vengt keliu zodziu kurie ji isduotu. O fasizmas kuo buvo tuo ir liko – ieskojimas priesu visuomenej kad sukurt baime ir kaltinimas grupiu kurios ir taip patiria opresija, kad issaugot kapitalizma ir hierarchine struktura. „Race to the bottom“ kaip sakoma. Sekmes.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar palaikote išlaidų gynybai didinimą iki 2.5% BVP?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas

Pasidalinkite su savo draugais

Sveiki, verta dėmesio: *Michailas Veleris: Fašizmas į Europą grįžo persivadinęs antifašizmu* - nuoroda: https://infa.lt/4705/michailas-veleris-fasizmas-i-europa-grizo-persivadines-antifasizmu/