infa.lt

Šviežių lietuviškų daržovių, uogų ir vaisių sezonas įsibėgėja, kartu daugėja ir savo ūkiuose užaugintą produkciją vartotojams norinčių pasiūlyti ūkininkų ar sodininkų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus savo pačių užauginta produkcija (uogomis, vaisiais ar daržovėmis) prekiaujančiųjų skaičius išaugo kone keturis kartus – nuo 326 iki 1 222.

Ūkininkams ir sodininkams, auginantiems vaisius, uogas ir daržoves, imtis veiklos legaliai šiuo metu išties labai palankus metas, prašymus dėl veiklos registracijos VMVT galima pateikti ir nuotoliniu būdu per Integraliąją maisto ir veterinarijos informacinę sistemą (IMVIS) arba kreipusis į atitinkamą VMVT teritorinį departamentą, kurio teritorijoje planuojama veikla, ir jam pateikus reikalingus dokumentus. Registracija užtrunka iki 5 darbo dienų, yra nemokama ir vykdoma be išankstinio patikrinimo.

Ūkininkams ir sodininkams, auginantiems ir patiems parduodantiems daržoves, vaisius ar uogas turgavietėse, paviljonuose ar tiesiai iš ūkio, papildomai kreiptis į VMVT dėl šios veiklos registravimo nereikia, užtenka būti registruotam kaip augalinio maisto produktų pirminiam gamintojui. Šiuo atveju prekybos vietoje svarbu turėti šios registracijos dokumentus, asmens medicininę knygelę ir, žinoma, privalomųjų higienos įgūdžių pažymėjimą.

Higienos reikalavimų laikymasis ūkyje – viena esminių sąlygų, tiek norint užtikrinti tinkamą parduodamų produktų saugą, tiek ir siekiant išlaikyti vartotojų pasitikėjimą.

Ūkyje, kuriame auginami vaisiai, uogos ar daržovės, higienos reikalavimai turi būti įgyvendinami visuose maisto tiekimo grandinės etapuose – nuo produktų auginimo iki jų pardavimo.

Augintojai privalo pasirūpinti ir tinkamai prižiūrėti ūkio teritoriją, laukus, kuriuose auginami pirminiai rinkai tiekiami produktai.

Teritorija turi būti švari, tvarkinga, be pašalinių daiktų ir atliekų, o žolė – reguliariai šienaujama.

Ne mažiau svarbu ir tinkamai prižiūrėti bei nuo galimos taršos saugoti vandens šaltinius, kurių vanduo naudojamas laistymui, reguliariai valyti vandens talpyklas ir pan.

Derliaus nuėmimo metu svarbu užtikrinti tinkamą naudojamų įrenginių, talpų ir kito inventoriaus priežiūrą ir švarą.

Sąlytį su maisto produktais turintys darbuotojai privalo būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomąjį higienos įgūdžių kursą.

Savo ūkiuose išauginę ar pagaminę pirminius produktus juos pristatyti į turgavietes, paviljonus arba parduodantys juos tiesiai iš ūkio turi prieš tai tinkamai paženklinti.

Ženklinimo informacija turi būti lengvai matoma ir aiškiai įskaitoma, jei produktai parduodami nefasuoti – pateikta šalia produkto. Jei produktai parduodami sufasuoti, ant kiekvienos pakuotės privaloma nurodyti produkto pavadinimą, jo kilmės šalį, grynąjį kiekį (jei tai fasuotas produktas ir šių produktų kiekis nėra nustatomas pirkėjo akivaizdoje), taip pat pakuotoją ir (arba) siuntėją (pavadinimą, adresą), klasę (privaloma ženklinant bulves, braškes ir žemuoges, kriaušes, obuolius, saldžiąsias paprikas, pomidorus, salotas, garbanotąsias ir plačialapes trūkažoles, išskyrus salotines trūkažoles) bei veislę ar prekinį tipą (privaloma nurodyti ženklinant obuolius, salotas ir garbanotąsias bei plačialapes trūkažoles, kriaušes, pomidorus, bulves).

infa.lt komentaras:

Leiskit ūkininkams kvėpuoti!

Ar paprastas ūkininkas, dirbantis nuo ryto iki vakaro savo ūkyje turi galimybę perlipti visus šiuos barjerus ir kryžiaus kelius, kaip nuolatinis žolės šienavimas, medicininės apžiūros, privalomųjų higienos kursų pažymėjimas, „tvarkingų laukų” priežiūra, padedantys prie lauko darbų šeimos nariai irgi turi būti praėję higienos įgūdžių kursą, ir t.t. ir pan.  Kada dirbt? Ir dar – kada biurokratai nustos vaidinę, jog dirba, sudarinėdami kliūtis tikrai dirbantiems?

Labai panašu, jog visos šios perteklinės taisyklės sukurtos kyšių prievartavimui, bet tikrai ne rūpesčiu vartotojais. Sakykit prašom – koks vartotojui skirtumas ar ūkininko laukai apaugę žole ar ne? Kam sakykite jam šienauti tą žolę, jei jis neturi gyvulių, kuriuos ja šertų? Kaip nešienauti laukai atsiliepia parduodamų obuolių  ar braškių kokybei? Normalūs žmonės nusiskina braškę tiesiog lauke, jei yra šalia vandens nuskalauja ir deda į burną, ir niekas iš jų nereikalauja jokių higienos pažymėjimų.Ir nesiūlo.

Tas pats su obuoliu – to dažnas net neplauna, nes dažnu atveju nėra jokio reikalo. Bet ūkininkas prieš parduodamas savo išaugintą produktą turi pereit visus biurokratų sukurtus kryžiaus kelius ir apmokėt visus jam visiškai nereikalingus kursus iš kurių tie biurokratai išlaikomi. Kada suprasim, kad ūkininkas – tai mūsų maitintojas, tik jo dėka mes dar gyvi. Bet maitintojas – tai ne tas pats, kas melžiama karvė, kuriai pakanka tik šieno ar žolės. Jis dar ir žmogus, kuriam dabar vos vos leidžiama kvėpuoti. Matomai, kažkas labai nori, kad ir Lietuvoje pasigirstų šūkis – „Leiskit kvėpuoti”…