infa.lt

„ES ekonomikos atkūrimui po pandemijos siūloma išleisti 750 milijardų eurų. Bet kaip surinkti tokią astronominę sumą?“, – užduoda klausimą euronews.

Labiausiai įprastas būdas – didinti pajamų mokesčius. Europos Komisijos skaičiavimais, iš to galima gauti papildomus 30 milijardų eurų per metus.

O verslą Briuselis nori apdėti pelno mokesčiais. Šiuo metu tai daro valstybės narės ir, beje, palankiomis verslui sąlygomis.

Amerikos technologijų gigantai gali būti apmokestinti skaitmeniniu mokesčiu.

„Didelis skaitmeninio mokesčio pranašumas yra tas, kad jį gali vienašališkai įvesti ES šalys, kurios nenori sau pakenkti“, – sako Europos Parlamento narys iš Vokietijos ir mokesčių ekspertas Svenas Gigoldas. – Pelno mokestis renkamas vartojimo vietoje, o kooperatinis – kol kas tik gamybos vietoje. Skaitmeninio mokesčio įvedimas būtų gera platesnės pelno mokesčio reformos pradžia“,

Tuo pačiu, siekiant išsaugoti aplinką, gali būti apmokestinami žaliaisiais mokesčiais:

– Europos kompanijos pernelyg teršiančios aplinką;

– Prekės iš trečiųjų šalių, nepakankamai mažinančių anglies dvideginio išmetimus, tai kitaip vadinama „anglies koregavimu“;

– taip pat plastikinių pakuočių, kurių negalima utilizuoti, gamintojai.

Tačiau Briuselio Europos politikos tyrimo centro darbuotojas mano, kad būtų rizikinga bausti tarptautinius partnerius, kurie ne ypač ryžtinga kovoja su klimato kaita:

„Vienintelė problema susijusi su anglies koregavimu yra ta, kad ES negali to primesti kitiems, nebent ji nori prekybos karo su jais“, – sakė Jorge Nunez Ferrer.

„Tai reiškia, kad reikalavimas mažinti išmetamus teršalus turi būti atliekamas atsargiai ir palaipsniui“. Prekybos partneriai turėtų tai suprasti ir sutikti. Jie juk nenori būti tokie kaip D. Trampas, pašiepia leidinys JAV prezidentą. Bet kokiu atveju, tokia priemonė užtruks“.

Kitas būdas gauti daugiau resursų yra laipsniškai atšaukti nuolaidas, kurios suteikiamos kai kurioms šalims, įnešančioms didžiausią indėlį į ES biudžetą, už tai, kad jos pačios moka už daugelį savo stambių poreikių.

Tačiau recesijos metu jos, greičiausiai, neatsisakys tokios privilegijos, tačiau ieškos naujų pajamų šaltinių:

„Įdomu tai, kad Vokietija kartu su Prancūzija pasisakė naujų resursų naudai., tęsia Briuselio ekspertas.

Šios taupios šalys priešinsis savo nuolaidų panaikinimui, tačiau nenorės prarasti bendro biudžeto kontrolės. Ir nors kiekvienos šalies įnašas turi būti suderintas vienbalsiai, bijau, kad tai turės ilgalaikį poveikį “.

Europos Komisija tikėjosi, kad tokie pasiūlymai bus vertinami skeptiškai. Todėl Briuselis pataria įvesti bet kokius naujus mokesčius nuo 2024 m., kai ateis laikas grąžinti skolas už ekonomikos kėlimą.