infa.lt

REUTERS/Ralph Orlowski

Europos centrinis bankas (ECB) rengia veiksmų planus, kad įgyvendintų savo plataus masto obligacijų supirkimo programą nedalyvaujant Bundesbankui, jei teismas privers jį pasitraukti iš schemos, pranešė keturi šaltiniai agentūrai „Reuters“.

Pagal blogiausią scenarijų ECB pradės precendento neturintį teisminį ginčą su didžiausiu savo akcininku Vokietijos centriniu banku, kad grąžintų jį į programą, teigė šaltiniai, kalbėję anonimiškumo sąlygomis.

Šie žingsniai greičiausiai pažymės tiesos momentą Eurui, išbandžius Vokietijos palaikymą valiutai, kurią kuriant ją suvaidino pagrindinį vaidmenį.

Vokietijos konstitucinis teismas skyrė ECB laiko iki rugpjūčio pradžios pagrįsti didelio masto vyriausybės obligacijų pirkimus, – priešingu atveju programa turėtų tęstis be Bundesbanko, kuriam turėtų tekti daugiau nei ketvirtadals obligacijų supirkimo.

Dauguma šaltinių tikisi, kad Bundesbankas pats išspręs šį reikalą, parodydamas šios politikos tikslingumą ir išsklaidydamas abejones dėl šalutinio jos poveikio.

Tačiau ECB ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų darbuotojai ruošiasi tam, ką vienas šaltinis pavadino „neįtikėtinu“: tam atvejui , jei teismas kartais uždraudžia Bundesbankui dalyvauti pirkimuose.

Tokiu atveju ECB ar, kas mažiau tikėtina, kiti euro zonos centriniai bankai turės prisiimti Bundesbanko kvotą valstybinio sektoriaus turto pirkimo programoje (PSPP) ir pirkti Vokietijos obligacijas, nurodė šaltiniai.

Anot jų, šie planai dar nėra įvykdyti ir nebuvo oficialiai aptarti ECB valdančiojoje taryboje.

ECB ir Bundesbanko atstovai atsisakė tai komentuoti.

Rizikų paskirstymas?

Jei kiti centriniai bankai pirks Bunds, tai pažeis „rizikos pasidalijimo nebuvimo“ principą, kurio Bundesbankas reikalavo pradedant programą 2015 metais ir sekant kuria, kiekvienas nacionalinis centrinis bankas perka vietinės valdžios obligacijas, o rizika paskirstoma ribotoms skolų apimtims, kurias supirktų ECB.

Po koronaviruso pandemijos protrūkio ECB sulėtino Vokietijos obligacijų pirkimą, sutelkdamas savo galią į Italiją, kuri atsidūrė spaudimo zonoje paskolų rinkoje, nes protrūkis smarkiai pablogino jos jau ir taip trapius valstybės finansus.

Balandžio mėnesį „Bundesbank“ už 628 milijonus eurų (688 milijonus dolerių) inupirko Vokietijos Bunds, arba 2,3% valstybės obligacijų, įsigytų pagal PSPP tą patį mėnesį.

Tačiau, net jei Bundesbankas pasitraukia iš schemos, Vokietijos obligacijų palikimas už jos ribų – ne išeitis, atsižvelgiant į tai, kad jos yra faktiškas euro zonos etalonas privatiems investuotojams dėl jų aukšto kredito reitingo ir prieinamumo.

Be to, Vokietijos pasitraukimas iš pavyzdinės ECB skatinimo programos galėtų sužadinti spekuliacijas dėl euro zonos susiskaldymo, kurio ECB bandė atsikratyti po euro krizės 2010–2012 metais.

Tuo pat metu ECB greičiausiai pradės pažeidimo procedūrą prieš Vokietijos centrinį banką dėl Eurosistemos nario įsipareigojimų nevykdymo, jei jis nustos pirkti obligacijas, teigė šaltiniai.

Jei po to Bundesbankas nevykdys reikalavimų, ECB gali perduoti bylą Europos teismui, kuri taps pirmuoju tokio pobūdžio ieškiniu po euro įvedimo 1999 m.

Europos teismas jau patvirtino PSPP programą, tačiau Vokietijos konstitucinis teismas jo sprendimo nepaisė, kas tapo pagrindu dar vienam Vokietijos ir Europos institucijų konfliktui.

Iki šiol Vokietijos vyriausybė buvo nusiteikusi optimistiškai, kad tokio scenarijaus galima išvengti. Kanclerė Angela Merkel anksčiau gegužę informavo savo partijos aukšto rango pareigūnus, kad klausimas bus išspręstas, jei centrinis bankas pagrįs pirkimus.