infa.lt

Šiomis dienomis Europos spauda daug rašo apie tai, kad „fundamentalios abejonės dėl demokratijos“ tampa viena iš neigiamų Covid-19 krizės pasekmių. Už jų slypi piliečių susirūpinimas laipsnišku valstybės puolimo prieš jų teises progresu. Ir šis susirūpinimas iškilo ne iškart, o besivystant pandemijai. Pirmajame pandemijos etape žmonėms labiausiai rūpėjo savo ir artimųjų sveikata. Vėliau jie ėmė nerimauti dėl neigiamų ekonominių koronaviruso padarinių.

Dabar, trečiajame krizės etape, europiečiai jau pradeda nerimauti dėl politinių klausimų – kaip išlaikyti pagrindinius demokratijos ir piliečių teisių principus Europoje? Tokio didelio dėmesio šiai temai priežastis, pirmiausiai Vokietijoje, buvo protestinio judėjimo augimas šioje šalyje, kur palaipsnio karantino švelninimo fone, didėja „antikoronaviruso“ demonstracijų pagreitis Berlyno, Štutgarto, Kelno, Frankfurto ir kitų Vokietijos miestų gatvėse ir aikštėse. Protestų Vokietijos socialiniuose tinkluose yra dar daugiau.

Protestuotojų motyvai yra patys įvairiausi. Kažkas iš esmės priešinasi bet kokiems konstitucinių laisvių apribojimams. Aršiausi ribojančių priemonių priešininkai yra tiesiog įsitikinę, kad iš tikrųjų naujo tipo koronavirusas nėra toks pavojingas, kaip teigia valdžios atstovai, ar net yra visai nepavojingas.

Ankstesnių klaidų našta

Protestinių „antikoronaviruso“ nuotaikų augimas kelia rimtą susirūpinimą daugeliui Vokietijos politikų. Ir nepaisant to, kad, remiantis naujausiomis apklausomis, didžioji dauguma Vokietijos gyventojų (70 proc.) vis dar mano, kad vyriausybės priimtos karantino priemonės yra visiškai pateisinamos. Tačiau 19% vokiečių yra įsitikinę, kad šios priemonės yra „perteklinės“. Beveik penktadalio Vokietijos gyventojų nuotaikos kelia nerimą Vokietijos vyriausybei, nes atmintyje dar gyvi prisiminimai apie 2015 metų migracijos krizės pasekmes, kai Europa, tiesiogine prasme, nuskendo pabėgėlių sraute.

Tuomet politiniame centre netikėtai kilo dešiniųjų populistų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), rinkdama protesto balsus prieš kanclerės Angelos Merkel „atvirų durų“ migracijos politiką.

Dabar vokiečiai šią politiką laiko klaidinga ir atsakinga už pabėgėlių krizę. Jei 2015 m. būtų surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai, remiantis tuometinėmis apklausomis, apie 20% rinkėjų būtų balsavę už „AfD“, ir tai galėjo tapti tikru politiniu žemės drebėjimu Vokietijai. Regioniniu lygiu „Alternatyvai“ vėliau pavyko dar labiau sustiprinti savo pozicijas.

2019 m. spalio mėn. Tiuringijos žemės parlamento rinkimuose 39% rinkėjų atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“. Rinkėjams net nebuvo gėda dėl to, kad partijos kandidatų sąrašo lyderis buvo AfD regioninio skyriaus vadovas Björnas Höke’as, politikas, kurį teismine tvarka Vokietijoje buvo oficialiai leista vadinti fašistu dėl jo dešiniųjų pažiūrų ir pareiškimų.

Reikalas tame, kad Vokietijos valdančiųjų sluoksniuose iki šiol laikomasi nerašyto susitarimo – bet kokia kaina užkirsti kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“, kuri jau sugebėjo tapti parlamentine partija, kelią į vykdomąją valdžią. Dabar Vokietijos vyriausybė baiminasi, kad protestinės „antikoronavirusinės“ nuotaikos gali tapti puikia maitinamąja terpe ir kraštutinių dešiniųjų, ir kraštutinių kairiųjų radikalams, kurie bandys maksimaliai išnaudoti situaciją. O taip pat provokuoti gatvių neramumus.

Griežtos antikoronavirusinės ribojančios priemonės sukėlė gatvių protestus Vokietijoje. Pirmosios didelio masto gatvių akcijos prieš šias priemones, kurių buvo imtasi federaliniu ir žemių lygmeniu, buvo surengtos gegužės pradžioje Berlyne, Štutgarte, Miunchene, Dortmunde ir keliuose kituose miestuose. Didžiausias dalyvių skaičius buvo užfiksuotas Štutgarte – penki tūkstančiai žmonių, tačiau atgarsis nuo jų Vokietijoje yra didžiulis, protestai plačiai aptariami spaudoje ir politiniuose sluoksniuose.

Eilė Vokietijos politikų, įskaitant ekonomiškai klestinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos premjerą Arminą Lachet, palaiko „antikoronavirusines“ demonstracijas. Jis teigė visiškai suprantantis, kodėl žmonės eina į gatves situacijoje, kai „piliečiai susiduria su rimčiausiais pagrindinių teisių apribojimais nuo Vokietijos suvienijimo laikų“.

Tiuringijos federalinės žemės vidaus reikalų ministras Georgas Meyeris taip pat pažymėjo, kad tokią protestuotojų kritiką jis laiko visiškai normalia, nes galų gale mes kalbame apie pagrindinių teisių ribojimą. Tačiau, pridūrė jis, valdžia pagrįstai susirūpinusi dėl ekstremistų bandymų perimti protestuotojų kontrolę.

Gal kaltas Bilas Geitsas?

Šie „kovos prieš koroną“ pasisakymai neturi vieningo koordinacinio centro, tai yra spontaniški protestai, daugiausia formuojami socialiniuose tinkluose. Akcijų dalyvių ir rėmėjų sudėtis yra labai marga, atstpindinti beveik visą politinį spektrą. Čia ir įvairių sąmokslo teorijų šalininkai, pradedant nuo populiariausios, apie pasaulio vyriausybės, vadovaujamos „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso, vykdomą dirbtinę koronaviruso Covid-19 infekcijos plėtrą.

Šios teorijos šalininkai mano, kad tikrasis „filantropo“ Geitso tikslas yra masiškai čipuoti pasaulio gyventojus po vakcinacijos priedanga. Tokio rūpinimosi žmonija tikslas yra nustatyti kontrolę kiekvienam žmogui.

Yra palaikančių idėją, kad pandemiją pradėjo politikai, norėdami gauti teisėtą galimybę laikyti visus planetos gyventojus „po gaubtu“. O kažkam labiau patinka šešėlinių, siekiančių pelno finansininkų ir politikų, sąmokslo idėja. Juk anksčiau ar vėliau pasirodys vakcina nuo koronaviruso ir tada visuotinės vakcinacijos planetos mastu metu galima bus neblogai uždirbti.

Kai kurių demonstracijų dalyviai išėjo į gatves su geltona žvaigžde ant krūtinės, išoriškai primenančiomis žvaigždes iš audinio, kurias holokausto metu buvo numatyta nešioti visiems žydams, su užrašu „nevakcinuotas“. Šios pozicijos šalininkai vadina ribojančias priemones, kurių Vokietijos valdžios institucijos ėmėsi siekdamos užkirsti kelią naujos infekcijos plitimui, „socialiniu holokaustu“. Tarp protestuotojų yra kategoriškų skiepijimo priešininkų, taip pat tų, kurie įtaria vyriausybę siekiant įvesti diktatūrą.

Piliečiai, kuriuos pandemijos metu paveikė ribojančios priemonės, taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“ cituoja vieną iš Štutgarto antikoronavirusinės protesto akcijos dalyvių: „Kodėl turėčiau būti užrakinamas savo namuose, kai Vokietijoje nuo šio viruso mirė tik aštuoni tūkstančiai žmonių, o ekonomika tuo tarpu užsilenkia?“

Prieš veržlių veržimą

Visi šie žmonės yra skirtingo amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties. Kas juos vienija, be nepasitikėjimo valdžia? Pirmiausia – įsitikinimas, kad kovos su koronavirusu socialiniai ir ekonominiai padariniai kelia daug didesnį pavojų nei pati infekcija. Jungianti grandis šioje margoje nuomonių raizgalynėje yra mintis, kad iš tikrųjų koronavirusas toli gražu nėra toks baisus, kaip jį piešia politikai. Už daugybės bauginančių istorijų ir straipsnių apie „Covid-19“ jie mato bandymą „priveržti veržles“ pasauliniu mastu. Tai labai dėkingas rinkėjas visų krypčių populistams, kurie siekia nukreipti gyventojų nepasitenkinimą siekiant savo tikslų, teigia leidinys.

Įvairios sąmokslo teorijos šiuo metu Vokietijoje gana plačiai aptariamos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, be to, jei kai kurie žmonės nuoširdžiai jomis tiki, tai likusieji bando savo tikslams panaudoti patikimos informacijos apie „Covid-19“ trūkumą.

Anot žurnalo „Spiegel“, per pastarąjį mėnesį rimtai išaugo tų vokiečių leidinių, kurie reguliariai skelbia informaciją apie įvairias sąmokslo teorijas apie koronavirusą, prenumeratorių skaičius. Naujų abonentų prieaugis sudarė nuo 10 iki 75 tūkst.

Nauja partija

Civilinio protesto prieš antikoronaviruso priemones iniciatyvos pagrindu, Vokietijoje netgi buvo sukurta nauja politinė partija. Tai yra populistinė sąjunga, vadinama Pasipriešinimas 2020 („Wiederstand 2020“). Partija, pasak jos vadovybės, tariamai jau turi daugiau nei šimtą tūkstančių rėmėjų. Bet, kadangi partija vykdo savo narių surašymą socialiniuose tinkluose, duomenis sunku patikrinti. Organizacija buvo sukurta kaip partija, nukreipta prieš vyriausybės ribojančias priemones koronaviruso atžvilgiu, partija kol kas neturi politinės programos.

Vienas iš įkūrėjų, otolaringologas Bodo Schiffmannas savo „YouTube“ kanale populiarina požiūrį, kad koronavirusas „Covid-19“ iš tikrųjų nėra pavojingesnis už gripą. Kol kas „Pasipriešinimas 2020“ yra pilietinė protesto iniciatyva, kuri greičiausiai susilpnės ir išnyks iš darbotvarkės, kai pati pandemija išnyks iš laikraščių antraščių.

Valdžios atsakymas

Praėjusį pirmadienį, Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos vyriausybės atstovė Ulrike Demmer teigė, kad tie, kurie sąmoningai skleidžia melagingą informaciją apie koronavirusą ir tariamas sąmokslo teorijas, iš tikrųjų „bando suskaldyti tautą ir priešpastatyti vokiečius vienas prieš kitą“. Frau Demmer pabrėžė, kad vyriausybės nuomone, raginimai nesilaikyti karantino priemonių ir kaitinti atmosferą skleidžiant melagingus gandus yra ypač pavojingi.

Priešingai nei Vokietijos socialiniuose tinkluose sklindantys gandai, Vokietijos vyriausybė iš tikrųjų neketina gyventojų prievarta skiepyti nuo koronaviruso „Covid-19“.

Tuo pačiu, pasak Demmer, ministrų kabinetas labai rimtai vertina „antikoroninių priemonių kritiką“ ir todėl civilizuotas diskusijas apie pandemiją laiko natūraliu demokratinės visuomenės elementu. Tačiau, kai kuriais atvejais gatvės protestai buvo lydimi išpuolių prieš žurnalistus ir policijos pareigūnus. Valdininkų nuomone, nerimą keliantis nuotaikų radikalėjimas negali nekelti nerimo.

Perdegimas nuo karantino

Be to, valdžios institucijoms nerimą kelia ir galimas koronavirusinės infekcijos pavojus, didėjantis vykdant tokias masines akcijas. Be to, kartu su šiais protestais tuose pačiuose Vokietijos miestuose taip pat vyko savotiškos „antiprotestų“ demonstracijos.

Jų dalyviai prieštaravo principiniams vakcinų priešininkams ir tuo pačiu paminėjo sąmokslo teorijų šalininkus. Ketvirtadienį Štutgarto valdžia uždraudė šį savaitgalį surengti „antikoronaviruso“ demonstraciją, kurią planavo „AfD“ ir kurioje turėjo pasisakyti vienas iš partijos lyderių – konservatyvių pažiūrų atvira lesbietė Alice Weidel.

Kaip oficialus akcijos uždraudimo pagrindas buvo nurodytos sanitarinės priemonės, užkertančios kelią covid-19 plitimui. Į ruošiamus pasisakymus sureagavo ir federalinė valdžia. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas paragino piliečius distancijuotis nuo demonstrantų.

„Jei radikalūs ekstremistai naudoja demonstracijas neapykantos ir skaldymo kurstymui, visi turėtų likti daugiau nei pusantro metro atstumu nuo jų“, – ketvirtadienį sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.

Jis taip pat pridūrė, kad „tie, kurie visame pasaulyje skleidžia sąmokslo teorijas, be kaukės, nesilaikydami minimalaus atstumo ir nesirūpindami kitų gerove, drąsą painioja su aklu pykčiu. O laisvę – su visišku egoizmu“.

Paradoksalu, bet praėjusį savaitgalį per Vokietiją nusidriekusi nauja protestų banga įvyko karantino priemonių sušvelninimo šalyje fone. Be to, remiantis duomenimis, gegužės 22 d., kasdienis infekcijos atvejų prieaugis Vokietijoje daugėjo mažiau nei 500 žmonių, o tai netiesiogiai rodo vyriausybės priemonių efektyvumą, rašoma straipsnyje.

Mirštamumo lygis, lyginanus su padėtimi JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Italijoje, išlieka gana žemas, santykyje su bendru užkrėstų piliečių skaičiumi: apie 8 tūkst. mirčių iš 179 tūkst. užsikrėtusiųjų.

Kalbėdamas apie beprecedentę paramą, kurią gavo kanclerės Angela Merkel „kovos su karonavirusu“ kursas, naujasis protesto rinkėjas kol kas neatrodo labai rimtai. Remiantis paskutinėmis apklausomis, jei rinkimai būtų surengti artimiausiu metu, apie 40% Vokietijos rinkėjų atiduotų balsavimo biuletenius už CDU.

Nepaisant to, remiantis įvairiomis nuomonių apklausomis, dabar Vokietijoje pastebima paradoksali tendencija – palaikydami vyriausybės veiksmus kovojant su pandemija, tie patys žmonės pradeda rodyti nuovargį nuo karantino poriemonių ir nerimauti dėl savo ekonominės ateities.

Tai yra, mes viską suprantame, visapusiškai palaikome, tačiau nebenorime tame dalyvauti. Esame pavargę. Be to, atsižvelgiant į gana padorius statistinius duomenis apie epidemijos situaciją Vokietijoje, virusas gali apgaulingai atrodyti ne toks baisus, priešingai nei po jo sekantys ekonominiai ir socialiniai padariniai.