infa.lt

Amerikiečiai pateikė vokiečiams pasiūlymą, kurio jie negalėjo atsisakyti. Gynybos ministrė Annegret Crump-Karrenbauer balandžio 21 d. pareiškė, kad Vokietija ketina įsigyti Europoje pagamintų „Tornado 93 Eurofighter“ lėktuvų ir … 45 amerikiečių F-18, pakeisiančių senus lėktuvus. Nuostolingas Vokietijos orlaivių pramonei kompromisas, susijęs su amerikiečių reikalavimais NATO, rašo marianne.net portalas.

Nors paskutinį žodį dėl pirkimų tars Vokietijos deputatai, kurie apsispręs ne anksčiau kaip po 2021 m., Vokietija gali įsigyti 30 „F-18 Super Hornet“ ir 15 „EA-18G Growler“, skirtus naikinti priešo oro gynybos sistemas ir kariauti elektroninį karą (trukdžiai radarams, duomenų perėmimas ).

Sertifikavimo užlaikymas

Bet kodėl verta pirkti amerikiečių lėktuvą, o ne tokį, kurį iš dalies gamina „Airbus“ pagal bendrą Ispanijos, Italijos, Vokietijos ir JK programą? Tiesa ta, kad „Tornado“ vaidmuo (Vokietijos, Italijos ir JK partnerystės rezultatas) Vokietijos oro pajėgose apima dalyvavimą NATO branduolinėse pajėgose. Tam vokiečiai turi dvi dešimtis amerikiečių atominių bombų B-61.

Siekdamos gauti pelningą sandorį (vienas F-18 kainuoja apie 30 milijonų JAV dolerių), JAV aiškiai pareiškė Vokietijos vyriausybei, kad „Eurofighter Typhoon“ artimiausiu metu negaus būtino amerikiečių bombų naudojimo sertifikato: buvo minimas 3–5 metų laikotarpis. Pernelyg ilgai Vokietijai, nes jos senų orlaivių priežiūros išlaidos iki 2030 m. turėtų siekti 9 milijardai eurų.

Tad, jei vokiečiai nori išlikti NATO branduolinių pajėgų dalyviais be didelių išlaidų, jie neturi kito pasirinkimo. Net, jei toks sprendimas prieštarauja logistikos logikai, kadangi pilotų priežiūra ir mokymas tampa daug lengvesni turint nedaug skirtingų tipų technikos.

Oro gynybos priemonių naikinimo ir elektroninio karo vedimo klausimais „Airbus Defense & Space“ pristatė „Typhoon ECR SEAD“, tačiau nesugebėjo įtikinti Vokietijos oro pajėgų vadovybės.

Partnerių nepasitenkinimas

Šis sprendimas sukėlė nevienareikšmišką reakciją Vokietijoje: „IG Metall“ atvirame laiške paskelbė, kad F-18 pirkimas kelia grėsmę „aviacijos ir kosmoso pramonės Vokietijoje“ ateičiai. „Eurofighter“ naikintuvai surenkami Mančinge, o daugelis komponentų gaminami Augsburge, Miunchene, Ulme ir Kylyje.

Socialdemokratai tuo irgi nesidžiaugia: jie siekia patvirtinti kairiąją gynybos reikalų kryptį, o eilė deputatų apskritai suabejojo Vokietijos dalyvavimo NATO branduolinėse pajėgose.

Nors Berlynas tapo priklausomybės nuo NATO branduolinėje srityje įkaitu, blogiausio pavyko išvengti: buvo svarstoma perspektyva vietoj „Tornado“ nusipirkti brangius F-35, kuriuos, nepaisant didžiulių plėtros problemų, kai kurios šalys jau buvo įsigijusios.

Paryžius, savo ruožtu, leido suprasti, kad toks pasirinkimas bus smūgis plėtojant prancūzų ir vokiečių projektą SCAF, kuris iki 2040 m. turėtų pakeisti „Rafale“ ir „Eurofighter“. Be to, pašalinus iš tarnybos paskutinius amerikiečių Phantom, atrodė, kad vokiečių oro pajėgos sugebėjo išsilaisvinti iš dėdės Samo gniaužtų.