infa.lt

Pratęsiant temą, apie kurią jau rašė infa.lt:

Feisbuke net ir seimo narys Naglis Puteikis išreiškė džiaugsmą apie savanorių darytus lipdukus didžiuosiuose prekybos centruose, raginančius žmones išlaikytų atstumus vieniems nuo kitų, saugotis ir pan.

Lipdukai lipdukais, tačiau juos be jokių šou elementų kaip ir derėjo pasidaryti patiems prekybos centrams. Argi tai objektas, kuo reiktų džiaugtis ir didžiuotis, o ne priimti kaip savaime suprantamą būtinybę epidemijos sąlygomis?

Tačiau esmė išlieka tokia, kad keletui didžiųjų prekybos tinklų išaušo aukso dienos. Kadangi šalia būtinųjų prekių, tokių kaip maistas, sustatytos ir kitų prekių lentynos, tokių kaip drabužiai, avalynė, gėlės, knygos, automobilių reikmenys, įrankiai, kompiuterinės laikmenos, buities prietaisai ir kitos. Na, kas buvę dideliame prekybos centre, tikrai matė, kad ne vien batonai pardavinėjami. Kas nematėte, užsukite.

Tačiau į specializuotas parduotuves nėra ko eiti. Jos savo patalpose prekybos vykdyti analogiškomis prekėmis, kurios šalia batonų pardavinėjamos didžiuosiuose prekybos centruose, negali.

Kur logika, kad parduotuvė ar kioskas, prekiavęs vien tik šampūnais, muilu ir dezinfekcinėmis priemonėmis, kurių šiuo metu ypač reikia, negali dirbti (NET LAIKYDMASIS NUSTATYTŲ SĄLYGŲ), tačiau visa tai be jokių problemų nuėjus galima įsigyti prekybos centruose?

Avalynė, drabužiai ir atsuktuvai ir gėlės didžiuosiuose prekybos centruose, ką tai bendro turi su karantinu ir vyriausybės išdėstytais reikalavimais apie galimybę atvirai prekiauti tik pirmojo būtinumo prekėmis?

Ir kodėl valdžia eilinį kartą net ir sunkiu metu, priimdama Vyriausybės nutarimą dėl karantino, keliaklupsčiauja didžiųjų prekybos centrų krautuvininkams ir toliau žlugdo kitus prekybininkus aiškindama, kad to reikalauja specifinės karantino sąlygos?

Kaip gražiai skamba iš kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „DĖL KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBIMO“

„3.2.7. Draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla. Nedraudžiama teikti finansines paslaugas, kai jos teikiamos maisto prekių parduotuvėse, prekybos ir (arba) pramogų centruose, taip pat draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų.“

Svarbu, kad būtų reikiamuose dokumentuose parašyta, kad pagrindinė veikla „yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas“, o kad šalia pardavinėjama dar beveik viskas, kas tik įmanoma, na, juk nieko tokio, tai ne pagrindinė veikla…

Ei, visos kitos parduotuvės, batų, kosmetikos ir plytų, supratote? Į pagrindinę veiklą reikia įrašyti maistą, be abejo, tokį skyrelį atidaryti. Ir prašau, net ir sudėtingomis sąlygomis, kai kiti turės savo parduotuves laikyti uždarytas, jūs prekiaujate kaip prekiavę. Taip, be abejo, LAIKANTIS NUSTATYTŲ SĄLYGŲ…

O kas kontroliuoja ir GARANTUOJA, kiek tų sąlygų dėl dezinfekavimo, atstumų ir kitų nustatytų ir paskelbtų reikalavimų šiuo metu realiai laikomasi didžiuosiuose prekybos centruose jų darbo metu?

Karantinas yra ypatingos, sunkios sąlygos, išbandymas visai šaliai, kiekvienam mūsų. Ir draudimai bei ribojimai jo metu nėra šiaip sau, o dėl mūsų visų sveikatos ir gyvybės išsaugojimo. Tačiau ar tokiu metu yra tinkama (eilinį kartą) taikyti dvigubus standartus ir kažkam sudaryti sąlygas parduotuvės patalpose prekiauti tokiomis prekėmis, kokiomis prekiauti savo patalpose kitos parduotuvės negali?

Atsiranda bandančių šnekėti, kad „draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų (beje, kokių, pagal kokią HN patvirtintų reikalavimų?)“, taigi, kas čia blogo, kad didieji prekybos centrai greta batonų prekiauja neveik viskuo, kas įmanoma.

Akivaizdu, kad prekyba kaip veikla nėra uždrausta, o tik apribota. Tai viena.

Norintis parduoti, pavyzdžiui, batus, negali vykdyti prekybos savo patalpose. Tačiau kaip smagu, kad geroji Vyriausybė leido, kad jis tai gali daryti internetu, arba pristatyti pirkėjui, arba įrengti punktą, kuriame pirkėjas juos atsiims. Tačiau visa tai parengti yra didesnės ar mažesnės papildomos laiko sąnaudos ir piniginės išlaidos.

Pavyzdžiui, įrengti internetinę parduotuvę ir ją pilnai sukonfigūruoti, paleisti, išreklamuoti gali užtrukti mažiausiai pusę metų ir kainuoti apie 10 tūkstančių eurų, o už patalpas ir toliau, be abejo, reikės mokėti nuomą, komunalines išlaidas, rūpintis saugumu ir panašiai, kas gali tapti ir, galimai, daugeliui taps didele, o kartais ir nepakeliama našta. Tai antra.

Ir trečia. Taip didieji prekybos centrai, galėdami vykdyti prekybą savo patalpose ne tik „maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių“ prekėmis, įgyja dar vieną papildomą konkurencinį pranašumą… tą konkurenciją iš principo panaikinant.

Vis dar daug žmonių apsiperka gyvai lankydamiesi parduotuvėse. Ši krizė apsipirkimo įpročius kažkiek pakoreguos, tačiau dar daug laiko turės praeiti, kol tai ženkliai pasikeis. O kol kas žmonės yra pratę apsipirkti gyvai tiesiogiai parduotuvėse, ir tą iš inercijos daro toliau

Daugelis pirkėjų dar eis ir eis gyvai į tuos pačius prekybos centrus, kur sėkmingai turi riziką užsikrėsti virusu. O ne užsakinės internetu, nelauks, kol kas pristatys. Ir tuo labiau mažai kas vyks į kažkokius velniai žino kur esančius kažkokius atsiėmimo punktus, kuriuos krizės sąlygomis turi resursų įrengti tik vėlgi, tie patys didieji prekybos centrai.

Ir ypač taip elgsis tie, kurie turi didžiausią riziką apsikrėsti ir mirti – mūsų senjorai, kurie visiškai nenusiteikę keisti įpročius, ir internetine prekyba, su mažomis išimtimis, tikrai nesinaudos.

Viskas būtų tvarkoje, jei savo patalpose didieji prekybos centrai ir tegalėtų prekiauti tik „maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių“ prekėmis. Ir VISKAS.

O visas kitas pardavinėti galėtų kaip ir likę visi kiti, tai yra, internetu arba kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims, arba kai prekės atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų. Bet ne tose pačiose patalpose šalia batonų, kur susidaro papildomi žmonių srautai, faktiškai net didesni, nei iki epidemijos pradžios, nes surinko ir tuos žmones, kurie, pvz,: langų plovimo skystį automobiliui pirkdavo specializuotoje parduotuvėje esančioje šalia namų.

Štai tada būtų galima kalbėti apie teisingesnes žaidimo taisykles.

Ei, kas nors iš valdžios, taip skambiai besirūpinančios mumis, aūūūū, tvarkykit šitą akivaizdžią neteisybę, kai vieni toliau lobsta perimdami konkurentų pirkėjus ir netgi jų prekių grupes, o smulkūs ir vidutiniokai dar smarkiau spaudžiami.

O gal kas nors iš valdžios, priėmusios tokį akivaizdžiai didiesiems prekybos centrams palankų teisės aktą, smulkiesiems padės organizuoti internetinę prekybą?

O gal kas iš Seimo narių, kadangi vis tiek karantino sąlygomis nedirba, pavežios smulkių ir vidutinių prekybininkų prekes užsakovams? Dykai? Juk tai jie jums atlyginimus moka.

O gal kas nors eis į talką smulkiesiems ir vidutiniams prekybininkams įrengiant prekių atsiėmimo punktus ir ten dar padirbės išduodant prekes?

Pasirašo:

Tyruose šaukiančiojo balsas (autorius reakcijai žinomas)