infa.lt

Kiekvienas vyriškos lyties atstovas savo dubens kaulų gelmėse turi tik apie 20 gramų sveriantį kaštono dydžio organą, kurį mokslo atstovai vadina priešine liauka, o mes paprastieji mums labiau artimu žodeliu –  prostata.

Kai šis „kaštonas“  funkcionuoja taip, kaip jam ir numatyta mus tvėrusiojo programoje, mes vyrai jaučiamės puikiai ir netgi labai vyriškai. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių šis organas ima ir „užsidega“, tada nuėję su nušokusio nuo bėgių į neaiškias pievas veido išraiška pas urologą, po ypatingu malonumu pasižyminčios diagnostinės procedūros, išgirstame beveik tradicinį žodžių sąskambį – „prostatitas, prostatos uždegimas jus kamuoja, paciente“.

Tada mes esame nuraminami pasakymu, kad ši bėda – ne bėda (jei daktaras doras ir gąsdinimai neįeina į jo veiklos metodų sąrašą), imamas recepto blankas ir jame išvedžiojamas kokio nors unikalaus (suteikiant gydymo procedūrai daugiau rimtumo) antibiotiko pavadinimas. Mes nusiraminame ir traukiame namučių, pakeliui užsukdami į vaistinę, kur dar kartą  susinervinę (tik jau dėl kitų priežasčių), suspaudžiame saujoje dailią dėžutę, su viduje tupinčiomis gelbėtojomis piliulėmis, kurių vardai dažniausiai turi galūnes …cinas.

Suvartoję nustatytą kiekį farmacinių išradimų vaisių, pasijuntame geriau. Džiaugsmas begalinis mums ir mūsų antrosioms pusėms, kad vėl atstatėme visus savo vyriškus gabumus ir nustojome ašaromis drėkinti mylimosios petį. Praeina mėnuo, antras, trečias … ir , o dangau, problemos sugrįžta.

Vėl už piniginės, ir vėl prie to paties kabineto. Daktaras vėl pamalonina diagnostika, vėl išrašomi anti… ir karuselė suka naują ratą. Visi turi darbo – jie gydyti, mes gydytis. Tik bėda, kad nuo antibiotikų vartojimo atkeliauja į mūsų kiemą dar daugiau neprašytų svečių – negalavimai jau ir žarnyne, skrandyje…

Manote, kad „buriu“ nesąmones? Apsilankykime pas rimtesnius kolegas – „sveikaszmogus.lt“ tam labai tiks. Ir ką gi rašo ir siūlo jis šios ligos atveju? O gi štai ką:

„Kadangi ūminis prostatitas – rimta liga, reikia pradėti gydyti tuoj pat, kai nustatoma diagnozė. Bakterinis prostatitas gydomas antibakteriniais preparatais, atsižvelgiant į mikrobų jautrumą antibiotikams. Pastaruoju metu dažniausiai pasirenkami fluorochinolonai, pavyzdžiui, ofloksacinas, ciprofloksacinas, perfloksacinas ar norfloksacinas. Jei ūminis bakterinis prostatitas gydomas tinkamai (būtina skirti antibiotikus mažiausiai keturias savaites norint išvengti lėtinio prostatito), yra tikimybė visiškai pasveikti.

Lėtinis prostatitas yra rimta problema, reikalaujanti kantrybės bei pastangų. Mat yra keletas skirtingos etiologijos prostatito rūšių ir neretai būna sunku išsiaiškinti, ar tai bakterinės ligos pasekmė, ar būklė, susijusi su kitomis mažojo dubens ligomis arba su kitais organizmo procesais. Štai kodėl, dažnai gydant lėtinį prostatitą negaunama norimų rezultatų. Gydoma įvairiai: jei yra infekcija – skiriama antibakterinių preparatų. Lėtiniam prostatitui gydyti dažniausiai vartojami plataus spektro antibiotikai, kurie veikia daugelį mikroorganizmų, galinčių sukelti lėtinį prostatitą. Taip pat skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, sisteminio poveikio enzimų preparatai (Wobenzym, Phlogenzym), prostatos masažas, refleksoterapija, fizioterapija, mioreleksantų, termoterapija, psichoterapija, jogos pratimai. „

„Yra tikimybė visiškai pasveikti“ – kokia raminanti sakinuko pabaiga. Suprask, kad yra tikimybė ir ne visiškai pasveikti. Ir ji pakankamai didelė, nes priešingu atveju formuluotė  būtų tokia: „Yra tikimybė nepasveikti“.

Kaip jau supratote, esminis dėmesys yra skiriamas ligos pasekmei panaikinti – pribaigti antibiotikais niekadėjas bakterijas ir priklydėlius pirmuonis.

Visas dėmesys antibiotikams, o kitoms priemonėms, atstatančioms organizmo funkcijas – tik sakinukas gale.

Šiek tiek apie pačią prostatą (pav viršuje):

Ją sudaro raumeninis audinys ir liaukinis audinys,  sudarytas iš nedidelių skiltelių, kuriose yra liaukinių vamzdelių, susijungiančių į 20-30 ištekamųjų latakėlių,  ir atsiveriančių šlapimtakyje.

Ar girdėjote nors iš vieno urologo klausimą apie ligonio mitybą, kai susiduriama su prostatitu? O juk prostata tiesiogiai liečiasi su storąja žarna ir nuo teisingos bakteriologinės padėties joje dalinai priklauso ir prostatos būklė. Kam neaiški ši priklausomybė priminsiu tik rytinio šlapimo spalvą, po gausios vakarienės iš burokėlių patiekalų: jei kepenų veikla sutrikus ir virškinimas prastas, šlapimas nusidažo raudonai.

Gal pamanėte, kad jis nusidažė nuo burokėlių raudono pigmento, pakliuvusio į kraują? Sekant tokia versija, šlapimas visada turėtų būti raudonas – juk kraujo spalva raudona. Šlapimas nusidažo raudonai nuo nesuvirškintų burokėlių spalvos pigmento, patenkančio per šlapimo pūslės sienelę dėl osmoso slėgio (naktinis šlapimas yra hipertoninis tirpalas ir dėl to vyksta įsiurbimas į šlapimo pūslę).

Tokiu pačiu keliu infekcija gali atkeliauti ir į jūsų prostatą, jei reikalai storojoje žarnoje ne kokie. Beje, moterims dėl tos pačios priežasties gali kilti problemos moteriškuose organuose. Šis organizmui nepalankus procesas ypač gerai vyksta, kai į žarnyną pakliūna infekcija ar nuodingos medžiagos, ir organizmas besigindamas, sukelia reiškinį, kuris vadinamas „ai ai kaip blogai – skysta mano viduriai!”

Storosios žarnos viena iš funkcijų yra vandens pašalinimas iš išmatų. Išmatos, atkeliavusios į galutinę storosios žarnos dalį, vadinamą tiesiąja, turi būti pakankamai sausos (unitazas neturi reikalauti šepečio dėmesio)  ir su minimaliu riebalų kiekiu. Po tuštinimosi pasižiūrėkite į unitazą – kokia padėtis ant jo sienelių, tokia padėtis ir jūsų tiesiojoje. Unitazą nuplausite, o kas nuplaus storosios žarnos sieneles, kurios liečiasi su prostata?

Prostatito priežastis gali būti visai priešingame kūno gale – skrandyje, kurio sukeltos intrigos dažnai baigiasi viduriavimu. Viena iš priežasčių gali būti helmintai, kurie gali būti tiek infekcijos, tiek viduriavimo priežastimi.  Ar dažnas urologas, kai pacientas skundžasi prostata, atlieka helmintų tyrimą ir gydymą nuo jų?

Vartojant antibiotikus, didžioji jų dalis veikia per kraują – juos į ligos židinį pristato kraujagyslėmis. Kaip pristatysite juos į infekcijos židinį, jei jis yra prostatos liaukiniuose vamzdeliuose? Kraujagyslėmis? Jų tenai nėra. Kai infekcija apsigyvenusi liaukiniuose vamzdeliuose, didžioji dalis antibiotikų yra visiškai bejėgiai. Šiek tiek veiksmingi gali būti tik tie, kurie dalinai prasiskverbia per kitus kūno skysčius, bet jų koncentracija gali būti nepakankama, kad sunaikintų sukėlėjus ir tada jie taps dar aršesni – išsivystys rezistentiškumas panaudotiems antibiotikams.

Kaip pagyti nevartojant antibiotikų? Yra ir kitų efektyvių priemonių, kurių pašalinis poveikis yra minimalus: gydymas lazeriu, gydymas  mikroklizmomis, panaudojant dimeksidą (DMSO) kartu su vaistažolių tirpalais, prostatos masažai … , bet pagrindinis gydytojas – jūsų supratimas, kad su savo organizmu elgiatės  ne taip, kaip jis norėtų. Išsiaiškinkite kur neteisingai elgiatės, keiskite  ir organizmas pasveiks pats.

Sunku gydytojams suprasti, kad  bakterijos ima daugintis organizme tada, kai sutrinka organizmo metabolizmas. Kai organizmo katabolinė funkcija nepakankama, ja užsiima bakterijos – jų paskirtis pasaulyje – naikinti atliekas. Sunku, nes dabartiniai gydytojai – kovotojai su ligomis, o kovotojams priežastys nerūpi. Kareivių pareiga kovoti, o ne mokyti kaip nesukelti karo.

šaltinis: homosanitus (gaila, bet tinklapis uždarytas)