infa.lt

Facebook nuotr.

Interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“

2020 m. vasario 21 d.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, komentuodamas šią savaitę vykusį jo ir Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos susitikimą pažymėjo, jog ambicingiems Prezidento tikslams pasiekti reikalingas atsakingų politinių partijų branduolys.

„Jei kalbame apie Prezidento G. Nausėdos iškeltus siekius – tai dideli darbai: didesnis perskirstymas per biudžetą, reikšmingos švietimo pertvarkos, regioninės politikos pokyčiai – tam reikalinga stabili dauguma, kurios negali sudaryti viena partija. Tiesiog nepakaks vienos partijos norint įgyvendinti rimtas reformas. Būtent todėl susitikime su Prezidentu aš prakalbau apie atsakingų politinių partijų branduolį – apie tas partijas, kurios gali prisiimti atsakomybę ne tik už savo programas, bet ir atsakingai padėti įgyvendinti sudėtingus dalykus, kuriuos Prezidentas yra iškėlęs.

Ar gali populistinių partijų sambūris įgyvendinti didelius darbus? Man atrodo, kad labai sunkiai. Mes matome tai ir dabar: nubyrėjimai, keliukai, narkevičiai – partijos, kurių tikslai nėra dešimtmetis Lietuvos augimo, mūsų valstybės gyvenimo pokyčio, o kažkoks jų gerovės susitvarkymas: 4 metams atėjome, šį tą pasitvarkėme, nuskridome į Abu Dabį, suvalgėm kotletą, viskas tvarkoj, dar išnuomavome kokį nors butą ir pagyvenome viešbutyje, – sakė G. Landsbergis. – Aš manau, kad partija turi įrodyti visuomenei, kad ji gali ir nori būti atsakinga.

Ko gero prieš pusmetį esu pasakęs, kad valstiečiai turi pagrindo tapti atsakinga valstybine partija. Nepriklausomai nuo mano simpatijų ar antipatijų partijos vadovybei, mūsų nuomonių išsiskyrimo, bet kuriuo atveju tai yra partija, kuri turi struktūrą, atstovauja žmones, turi programą, nuostatas – tai partija, kuri galėtų rinkimuose pereiti 5 proc. barjerą, grįžti į Seimą, prisiimti atsakomybę. Bet tam reikia suprasti, kad tuomet tu turi atsiskaityti prieš žmones, būti skaidrus, atsakyti už tuos darbus, kuriuos padarei“.

Plačiau komentuodamas Vyriausybės kabinetą drebinančius skandalus, G. Landsbergis pažymėjo, jog tokio nomenklatūrinio požiūrio dar nėra matęs laisvoje Lietuvoje.

„Tokios situacijos, kokią turime dabar Lietuvoje, aš nepamenu. Mėginau prisiminti praėjusios 2012–2016m. kadencijos skandalus. Pamename Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žento istoriją.

Premjero artima aplinka tuo metu apkaltinta, kad dalyvauja įmonių, kuriose turi akcijų, konkursuose – skandalas, didžiulė problema: visuomenė užpuola, opozicija kritikuoja, premjeras turi iš tribūnos atsakinėti į klausimus – tikrai nemaloni istorija.

Kas vyksta toliau? Premjero artima aplinka akcijų atsisako, pasitraukia. Premjeras priverstas atsakyti į klausimus – žiniasklaidos ir visuomenės poveikis turi atgarsį politikų veiksmuose. Šį kartą tai ką matome, yra absoliučiai nomenklatūrinis požiūris į tą „vsio zakono“.

Jeigu šiandien bus priimta dar 800 tūkst. eurų premjero keliukui asfaltuoti, nes Vilniaus rajono taryba, kurią sudaro dauguma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai, priima sprendimą, tai bus galutinai aišku, jog šiai Vyriausybei nomenklatūriniai susitarimai labai artimi“.

Kalbėdamas apie visuomenėje nemažai atgarsio sulaukusią sausio pradžios medžioklę, TS-LKD lyderis pažymėjo, jog skaidrumo stygius ir bandymai slėpti informaciją kelią tik dar daugiau abejonių politikų ir verslininkų bendromis medžioklėmis.

„Yra du klausimai arba dvi realios problemos. Pirma, iš kur atsiranda tas nomenklatūrinis prieskonis? Nes medžiokles organizuoja valstybė – Valstybinių miškų urėdija turi specialų profesionalios medžioklės skyrių, kuris organizuoja tokio pobūdžio medžiokles – samdo varovus, užtikrina visą pramogą, kad ji aiškiai įvyktų. Nes tarp aprašymo, kam valstybei tokios funkcijos reikia yra nurodyta „turizmui organizuoti“.

Tai štai ir organizuoja turizmą. Kiek ten tų tikrų turistų yra – sunku pasakyti, bet štai ponas Pangonis, ponas Mažeika, ponas Kaubrė, ponas Stončaitis, visi kiti – tai čia tie turistai, kurie profesionalios medžioklės plotuose medžioja.

Tuomet atsiranda daugybė klausimų: ar kainos adekvačios sumokamos už žvėris, ar valstybės pinigai tikrai leidžiami teisingai, ar nėra subsidijuojama mokesčių mokėtojų pinigais? Mano galva, valstybei reikia garantuoti medžiokles tiek, kiek tai reikalinga gamtai apsaugoti, visa kita yra komercija, tegu tai daro privatūs medžioklės būreliai, – komentavo G. Landsbergis.

– Antras dalykas – skaidrumas. Prieš daugiau nei pusmetį kreipėmės į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, prašydami medžioklės lapus padaryti elektroninius, siūlėme įstatymų pataisas, nebuvo leista jų pateikti.

Reikalas labai paprastas – šiandieninis medžioklės lapas nėra labai griežtos apskaitos dokumentas. Vadinasi jį surašius – kas dalyvavo, kada dalyvavo ir kokius žvėris nušovė – galima paimti ir jį perrašyti, jei kažkam staiga kyla klausimų dėl medžioklės dalyvių.

Tuo tarpu elektroninėje erdvėje jo keisti negalima. Ministras Mažeika aiškina, kad negalima to daryti, nes Europos Sąjunga neleidžia. Europos Sąjunga leidžia tai daryti, bet klausimas – politinės valios. Gal tikrai ten negeri dalykai vyksta, jei jos šitaip stinga medžioklės lapų viešumui?“