infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Dž. G. Barysaitė)

Seimo nario Dainiaus Kepenio surengtoje spaudos konferencijoje atkreiptas dėmesys į tai, kaip yra svarbu tėvus išsamiai informuoti apie skiepus.

Konferencijoje kalbėjusi medikė Daiva Jakubonienė pažymėjo, kad tėvai, kaip vaiko atstovai, turi teisę gauti objektyvią informaciją ir jos pagrindu daryti sprendimus. Ne mažiau svarbus ir kūdikio sveikatos būklės įvertinimas: „Lietuvoje kasmet registruojama net 70 atvejų, kai tuberkuliozės skiepas sukelia limfadenitą – limfinių mazgų padidėjimą, kurį reikia operuoti.

Tad neabejotina, kad prieš skiepijant vaiką turi būti įvertinama, kokiomis ligomis jis serga, jam turi būti padaryti visi reikalingi kraujo ir kiti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar kūdikis yra sveikas ir gali būti skiepijamas, o vaiko tėvai turi būti tinkamai informuoti apie galinčias kilti rizikas.“

Pasak Daivos Jakubonienės, tėvai turi teisę žinoti ir tai, kada vaikas skiepijamas Lietuvoje ar Europos Sąjungoje neregistruotais preparatais, nes tai taip pat gali lemti tėvų sprendimą. Galiausiai, jų teisė į informaciją apima ir atsakymą į klausimą, ar tie neregistruoti preparatai, teisėtai patenkantys į Lietuvos rinką, atitinka visus Europoje vaistams taikomus standartus.

Medikė neabejoja, kad žinojimas, informacijos prieinamumas nuramintų tėvus.

Kita konferencijos prelegentė, Lina Rutkauskienė, asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė, pastebi problemas, susijusias su pranešimų apie šalutinį vaistų poveikį registravimu.

Medikai dažniai aplaidžiai vertina savo pareigą pranešti apie skiepų bei kitų vaistų šalutinį poveikį, bijo su tuo susijusio popierizmo, nes turi būti pildomi Vaistų kontrolės tarnybos nustatytų formų dokumentai. Dėl to ir valstybės institucijos nesurenka tos informacijos, kurią pagal teisės aktus jos turėtų gauti.

Pranešėjoms antrino ir aktyviai propaguojantis už sveiką gyvenseną Gabrielius Sevrukas. Pažymėdamas, kad vartojant neregistruotus skiepus, kurie į Lietuvos rinką patenka kaip vardiniai preparatai, yra būtinas ypatingas gydytojo ir paciento, o šiuo atveju – vaiko tėvų – bendradarbiavimas.

Konferencijos prelegentai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą už neregistruotų vardinių preparatų skyrimą gydytojas, skirdamas juos vartoti pavieniam pacientui, prisiima tiesioginę ir asmeninę atsakomybę.

Pastaroji norma yra kilusi iš Europos Sąjungos vaistų teisyno, tad kitose šalyse jau susiduriama su pacientui padarytos žalos atlyginimo problemomis.

Seimo nario D. Kepenio teigimu, paciento atstovų – tėvų – informavimas laiku yra esminis, kuriant mediko ir tėvų abipusiu pasitikėjimu pagrįstus santykius. „Nesu prieš skiepus, kaip kartais bandoma parodyti, esu už tai, kad vaiko tėvai turėtų visą objektyvią informaciją ir jos pagrindu priimtų sprendimus.

Jei medikų ir tėvų kalbėjimosi būtų daugiau, baimės ir nepasitikėjimo mažėtų. O tai tikrai prisidėtų prie vaikų sveikatos stiprinimo.“