infa.lt

A. Razbadauskas (kairėje)

Juozas IVANAUSKAS

Naujuosius metus dažnai siejame su naujomis viltimis, lūkesčiais, būsimais darbais, tad sakykite, prašau, su kokiomis problemomis bei iššūkiais teks susidurti Klaipėdos universitetui 2020 metais? Kokių permainų artimiausiu metu galime tikėtis alma mater „Tavo žinių uostas“?

Pirmoji gera žinia yra tai, kad Klaipėdos universitetas šiemet pradeda rengtis savo jubiliejiniams metams – trisdešimtmečiui. Priminsiu, jog Klaipėdos universiteto steigimo dekretas buvo pasirašytas 1990 m. spalio 5 dieną, o 1991 metų sausio 1 dieną alma mater pradėjo savo veiklą. Taigi realiai 2020 metų ruduo – Klaipėdos universiteto trisdešimtmečio pradžia. Iš anksto planuojame, vyksta pasirengimas šiai gražaus jubiliejaus šventei. Norėtųsi, kad tai pajaustų ne tik KU akademinė bendruomenė, studentai, bet ir Klaipėdos miesto visuomenė, kad Klaipėdos universiteto 30- metis neliktų nepastebėtas Lietuvoje.

Kaip žinote, yra didžiulė konkurencija tarp universitetų. Kartais būna labai sunku parodyti tikrąjį įdirbį, kuriuo pasižymi kiekvienas Lietuvos universitetas, ypač regione, kur jis atlieka labai svarbų – mokslo ir kultūros židinio vaidmenį.

Be abejo, Klaipėda išskirtinis miestas, savo šaknimis tai yra prūsiškas, vokiečių kultūros miestas. Kasmet sausio mėnesio 15 dieną klaipėdiečiai tradiciškai susirenka prie istorinio paminklo Skulptūrų parke pagerbti 1923 metų Klaipėdos sukilimo dalyvius, pažymint uostamiesčio prijungimo prie Lietuvos metines. Taigi, Klaipėda gali didžiuotis ne tik Mažosios Lietuvos tarpkultūriniu kontekstu, bet ir savo istorinėmis ištakomis.

Čia gimę ir užaugę, išlikdami šio krašto patriotais, mes vis tiktai tikimės rimtesnio, atsakingesnio politikų ir valstybės požiūrio į Klaipėdos universitetą!.. Šiuo metu regionuose valstybės asignavimai aukštajam mokslui yra keliasdešimt kartų mažesni negu Vilniui arba Kaunui. Švelniai tariant, tokia situacija yra keistoka, nes Klaipėdos universitetas gauna tiktai 40 procentų valstybės asignavimų, o 60 procentų turi užsidirbti pats.

Daugiau nėra nei vieno tokio valstybinio universiteto Lietuvoje, kaip mūsų universitetas. Tarkim, JAV universitetas, kuris mažiau nei 50 procentų asignuojamas valstybės, jau yra privatus universitetas. O pas mus 40 procentų asignuojamas Klaipėdos universitetas yra valstybinis, tačiau priverstas išgyventi privataus universiteto sąlygomis. Kai apie tai sužinojo mūsų strateginio partnerio Šiaurės Olandijos Groningeno universiteto prezidentas, gerokai nusistebėjęs patarė mums paduoti valstybę į teismą. Atsakiau jam, tik to mums ir betrūko!..

Kaip taip gali būti, kiti Lietuvos universitetai valstybės asignuojami 80-90 procentų, o mes tiktai 40?!.. Kuo Klaipėdos universitetas blogesnis? Ar dėl to, kad mes esame įsikūrę ir dirbame uostamiestyje?..

Manau, skaitytojams būtų įdomu išgirsti KU rektoriaus ir Klaipėdos miesto tarybos nario prof. dr. Artūro Razbadausko principingą poziciją dėl tariamai „ekologiškos“ įmonės „Grigeo Klaipėda“ padarytos milžiniškos žalos gamtai?

Dabar visoje Lietuvoje plačiai aptarinėjamas „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalas, paaiškėjus siaubingai ekologinei situacijai, dėl į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų. Betgi aš dar 2011 metais Klaipėdos miesto taryboje kėliau klausimą dėl tuometinės įmonės „Klaipėdos kartonas“ (dabar „Grigeo Klaipėda“) veiklos, atkreipdamas kolegų dėmesį į galimus pavojus aplinkai, gamtai, Kuršių marioms, jeigu nebus imtasi efektyvių priemonių taršos mažinimui. Ne vienerius metus tam tikros jėgos patikindavo, esą viskas čia gerai. Ne kartą dalyvavau išvažiuojamuose miesto tarybos posėdžiuose Dumpiuose.

Tuo metu kai daug kas apskritai tylėjo, įvairiuose lygiuose aš kėliau klausimą: kodėl „Klaipėdos kartonas“ naudoja atskirą nuotekų sistemą, kodėl šios įmonės nuotekų sistema daugybę metų nebuvo prijungta prie „Klaipėdos vandenų“? Kodėl tai padaryta tik dabar, iškilus į viešumą „Grigeo“ taršos skandalui?!.. Pasirodo, atsakingų institucijų darbuotojai, aplinkosaugininkai, viską žinojo ir nieko nedarė. Nors aplaidumas ir daroma žala gamtai buvo akivaizdi, tačiau, galimai, kažkas tuo naudojosi. Ir po to dar stebimės, kodėl žūsta žuvys, kodėl dvokia visa Klaipėda?!..

KU mokslininkai, suprasdami ekologinės problemos mastą ir svarbą regiono gamtai, visam Klaipėdos miestui, yra pasirengę padėti tiriant taršos poveikį, ieškant opios problemos sprendimo būdų. Klaipėdos universitetas turi mobilią taršos laboratoriją. Savo kompetencija ir infrastruktūra esame pasiruošę prisidėti prie taršos tyrimų Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, taršos poveikio įvairiems ekosistemos komponentams išaiškinimo.

Išaiškėjus išties kritiškai situacijai dėl įmonės „Grigeo Klaipėda“ padarytos žalos gamtai, LR Vyriausybė turėtų atrasti lėšų papildomam finansavimui moksliniams tyrimams, ieškant optimalių sprendimų taršos mažinimui. Suprasdami klimato kaitos keliamas pasekmes, taršos poveikį gamtai KU visiems socialiniams partneriams, verslo įmonėms siūlo partnerystę ir kviečia diskutuoti apie vystomus projektus, kurie yra svarbūs visai mūsų bendruomenei. Juolab, kad ateities uostų-miestų vystymasis yra neatsiejamas nuo aplinkosauginių klausimų sprendimo. Bet koks verslas kurdamas savo ateitį, pirmiausia, turi kurti darnią aplinką ir atrasti tokius techninius sprendimus, kurie užtikrintų darnią plėtrą.

Šiaip jau Klaipėdos universitetas gyvena iš tarptautinių projektų, kuriuos laimi dalyvaudamas konkursuose. Mes galime pagrįstai didžiuotis, kad tik trys Lietuvos universitetai (Vilniaus universitetas, Kauno TU ir Klaipėdos universitetas) patenka tarp 114 Europos Sąjungos universitetų, kuriant naujuosius Europos universitetus. O juk, prisiminkime, ne taip seniai buvo dedamos pastangos Klaipėdos universitetą suskaldyti ir netgi uždaryti?!..

Panašiai kaip su gamtos tarša, taip ir šiuo atveju pasireiškė sąmoningas tam tikrų politinių jėgų kenkimas, KU buvo padaryta didelė žala, atjungus Menų fakultetą. Nežiūrint visko, mums pavyko atlaikyti destruktyvių politinių jėgų spaudimą ir šiuo metu pagal akademinius rodiklius Klaipėdos universitetas lygiuojasi į geriausius Europos universitetus.

Kaip žinia, išlieka stipriausieji, gebantys atsinaujinti kolektyvai. Matyt, ta pati tendencija pasireiškia ir universitetų konkurencinėje kovoje, kai tenka konkrečiai atliekamais darbais pagrįsti savo gyvybingumą?

Per praėjusius metus KU priėmė dar daugiau užsienio studentų. Iš naujo sukūrėme studentiškus meno kolektyvus, džiaugiamės Klaipėdos universiteto mišriu choru „Pajūrio aidos“, studentu teatru, na ir žinoma, pastaruoju metu Klaipėdos universitete suaktyvėjusia Vydūno idėjų propagavimo kultūrine veikla, KU kultūros renginiu ciklu „Vydūnas – Tautai ir valstybei“.

Dar vienas svarbus momentas – Klaipėdos universiteto vaisingas mokslinis bendradarbiavimas su Klaipėdos pranciškonu vienuolynu bei Onkologijos centru. Drauge su broliu pranciškonu Benediktu Jurčiu atsakingai bendradarbiaujame „Vilties miesto“ kūrime, dalyvaujame kasmet Klaipėdoje rengiamoje paramos onkologiniams ligoniams, vaikų su negalia akcijoje „Vilties bėgimas“. Be abejo, mane džiugina ir Klaipėdos universitete aktyviai veikiantis „Trečiojo amžiaus universitetas“ senjorams. Visa ši veikla mus įkvėpia naujiems darbams, tad nuleisti rankų 2020 metais tikrai neketiname!..

Kokie infrastruktūriniai pokyčiai artimiausiu metu planuojami Klaipėdos universitete?

Klaipėdos universiteto infrastruktūros srityje pokyčiai neišvengiami. Pardavus nereikalingus objektus, už gautas lėšas bus pastatytas dar vienas naujas, modernus studentų bendrabutis. Manau, Klaipėdos universitetas turės bene pačią geriausią Lietuvoje infrastruktūrą gyventi studentams. Yra parengtas naujos KU bibliotekos, šiuolaikinio medijų centro statybos projektas. Tai du svarbūs infrastruktūriniai projektai, kurie šiemet bus įgyvendinami.

Be abejo, labai svarbu, kad Klaipėdos universitete būtų atnaujintas pedagogų rengimas. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetai yra patvirtinti kaip STEAM metodiniai mokymo centrai, pradėsiantys veikti nuo 2022 m. rugsėjo pirmosios. KU pradedamas įgyvendinti projektas, kurio tikslas – įkurti moderniomis technologijomis aprūpintą, Vakarų Lietuvos regiono specifiką atitinkantį gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo ugdymo centrą.

Klaipėdos universiteto Jūriniame STEAM centre veiks keturios laboratorijos: biologijos – chemijos, fizikos – inžinerijos, robotikos – informacinių technologijų bei specializuota jūros mokslų ir technologijų.

Įvairiuose Lietuvos regionuose planuojama įkurti 10 STEAM centrų, iš kurių trys centrai, tarp jų – ir KU Jūrinis STEAM centras – įgis metodinio centro statusą, reiškiantį, kad jame vyks užsiėmimai ne tik mokiniams, bet taip pat bus teikiama metodinė pagalba STEAM dalykų mokytojams, regioninių STEAM centrų metodininkams, bus organizuojami pedagogų kompetencijų tobulinimo kursai.

Žodžiu, tarptautiniu aspektu, kuriant vieningą Europos universitetų tinklą, Klaipėdos universitetas sėkmingai darbuojasi ir ši iniciatyva, manau, tiktai didės. Šiuo metu iš visų studijuojančių Klaipėdos universitete apie 18 procentų sudaro užsienio šalių studentai. Į Klaipėdą atvyksta studentai iš įvairių pasaulio valstybių, jie čia mokosi angliškai. Vaizdžiai tariant, į KU „Žinių Uostą“ suplaukia studentija iš viso pasaulio.

Atrodytų, Klaipėdos universiteto mokslinė, edukacinė veikla bei jūsų paminėti tarptautinės reikšmės projektai, turėtų sulaukti ne tik politikų dėmesio, bet ir kur kas didesnės valstybės finansinės paramos?

Dažniausiai prieš rinkimus politikai labai daug žada, o šiaip jau po rinkimų esame ignoruojami. Nesvarbu, kas ką besakytų ir ką mums žadėtų, bet šiandien, kaip jau minėjau, Klaipėdos universitetui skiriami valstybės asignavimai tesudaro 40 procentų. Belieka tikėtis, jog su laiku situacija pasikeis.

Dabar visi pripažįsta ne tik Kinijos grėsmę, bet ir ekonominę lyderystę pasaulyje. Tačiau, prisiminkime, į kokias sritis kinai investavo pirmiausiai? Tai technologijų ir mokslo sritys. Manau, Lietuvos politiniam elitui derėtų pasimokyti iš Kinijos.

Pagaliau, netgi estai ir suomiai mokslo finansavimo srityje mums galėtų būti sektinu pavyzdžiu. Kai Pietų Korėjos lyderio paklausė, kas buvo daroma šalies gerovei pasiekti, šis atsakė: aš padariau labai paprastą dalyką, mūsų mokytojai ir dėstytojai uždirba daugiau negu ministras. To ir pakako.

Aš manau, Rektorių konferencijos išrinktas naujasis vadovas turėtų išsakyti aiškią, principingą poziciją pagrindiniais klausimais, tame tarpe ir dėl Lietuvos akademinės bendruomenės darnaus, vieningo veikimo.

Kaip ten bebūtų, nepaisant esamų problemų bei iššūkių, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas nėra linkęs pasiduoti pesimistinėms nuotaikoms?

Aš niekados nebuvau pesimistas, iš prigimties esu optimistas. Todėl ir triūba groju optimistine gaida, vengiu minoro, pirmenybę teikdamas mažorui!..

Klaipėdos universitetui geriausios kloties, pasitinkant šaunų 30 metų jubiliejų!.. Dėkoju jums už pokalbį.