infa.lt

„Generolas Kasemas Suleimani (Qasem Soleimani) organizavo išpuolius ir sukilimus siekdamas užtikrinti dominuojančią Irano padėtį regione. Nužudęs jį, JAV prezidentas Donaldas Trumpas stato Teheraną į sudėtingą padėtį ir rizikuoja pradėti didelį karą Persijos įlankoje”, – rašo vokiečių leidinys Frankfurter Allgemeine Zeitung.

„Irano generolo Kasem Suleimani nužudymas užgožia viską, kas pastaraisiais metais buvo eskaluojama JAV ir Irano santykiuose“, – pažymi žurnalistas Andreas Ross.

Irano požiūriu, oro antskrydis prieš Islamo revoliucijos gvardijos vadą, kurį nužudyti įsakė Donaldas Trampas (Donald Trump), yra karo paskelbimas.

„Juk griežtos politikos rėmėjas Suleimani buvo laikomas artimu, galbūt, net artimiausiu Irano vyriausiojo vado Ali Chamenėjaus (Ali Khamenei) patikėtiniu.

Daugelis jį laikė galingesniu nei, pavyzdžiui, prezidentas Hassanas Rouhani. Visose spėlionėse dėl to, kas vieną dieną taps sergančio 80 metų amžiaus ajatolos Khamenei įpėdiniu, kaip „dvasiniu lyderiu“, Suleimani vardas užėmė svarbią vietą “, – sakoma straipsnyje.

„Vis dėlto, Vašingtono požiūriu, būtent Iranas daugelį metų vykdo savotišką slaptą karą prieš Ameriką, Amerikos interesus ir Amerikos sąjungininkus arabų pasaulyje – ir tam vadovavo tas pats generolas, kurį Trumpas nužudė Irako sostinėje Bagdade, kartu su vyresniaisiais Irano lyderiais. „Šio karo arena yra Sirija, Jemenas, Libanas, Irakas ir Persijos įlanka”.

„Taip pat vyriausiojo vado D.Trampo įsakymas smogti raketinį smūgį užgožia visas kitas karines operacijas, kurios buvo vykdomos jo nurodymu nuo tada, kai beveik prieš trejus metus jis pradėjo eiti prezidento pareigas.

Iš tikrųjų, skirtingai nuo, pavyzdžiui, teroristų lyderio Abu Bakro al-Baghdadi, kurį amerikiečiai prieš kelis mėnesius nužudė Sirijoje, šį kartą kalba eina ne apie išsibarsčiusius džihadistus, kurie prisiekusiems keršyti amerikiečiams. Mes kalbame apie išdidžios valstybės vadovybę, su didele armija, stipriomis sukarintomis struktūromis ir daugybe sąjungininkų pajėgų “, – pabrėžiama leidinyje.

„Trampo pirmtakai George’as W. Bushas ir Barackas Obama taip pat turėjo galimybę sunaikinti priešą Suleimani. Bet jie to nepadarė, nes pasidavė tarpininko kauke, kuria esant reikalui dėvėjo Irano generolas karo Irake metu. Jie taip pat to nepadarė, „bijodami dar vieno didelio karo Persijos įlankoje“.

„Davęs įsakymus pirmosiomis 2020 m. dienomis, rinkimų metais, D. Trampas greičiausiai siekė apsiginti nuo įtarimų, kad sustiprino Irano pozicijas vykdydamas savo chaotišką Artimųjų Rytų politiką. Nors Teheranas ir kenčia nuo sankcijų, kurias Trampas vienašališkai įvedė pasitraukus šaliai iš branduolinio susitarimo, plataus masto pasitraukimas iš Sirijos buvo dovana iraniečiams, kurie ten ir toliau kuriasi“.

Kaip reaguos Teheranas, vis dar neaišku. „Bet „pasišpilkavimu“, kaip praėjusią vasarą, kai iraniečiai atakavo laivus Omano sąsiauryje, jų vadovybė, kuri yra labai susirūpinusi dėl savo reputacijos išsaugojimo, vargu ar apsiribos“, – daro išvadą Frankfurter Allgemeine Zeitung.