infa.lt

Šiandien Vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) 2021-2030 m. planui.

Jame numatyti artimiausio dešimtmečio Lietuvos veiksmai kovojant su klimato kaita. Šis planas bus pateiktas Europos Komisijai, kuri iki 2020 m. birželio turėtų įvertinti nacionalinius planus.

NEKS plane numatytos svarbiausios kryptys mažinant poveikį klimatui. Tai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas, energijos vidaus rinkos vystymas ir mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas.

Visoms ES šalims yra nustatyti konkretūs rodikliai, atsižvelgus į energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situaciją.

Lietuva iki 2030 m. turi pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Įgyvendinus visas NEKS plano numatytas priemones, iki 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje ŠESD emisijos sumažės 8,1 proc., žemės ūkyje – 9,1 proc., pramonėje – 9,8 proc., o atliekų sektoriuje – net 52,4 proc.

Lietuva pirminį NEKS plano projektą Europos Komisijai pateikė 2018 m. gruodžio 14 d., pirmąsias viešąsias konsultacijas organizavo nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gegužės. Sulaukus EK rekomendacijų ir visuomenės pasiūlymų, vyko intensyvūs NEKS plano koregavimo ir papildomos politikos modeliavimo darbai.

Š. m. lapkričio 13 d. Vyriausybė pritarė NEKS plano projektui, ir jis vėl buvo derinamas su visuomene.

Viešosios konsultacijos metu pastabas pateikė daugiau nei 30 organizacijų ir piliečių. Po išsamių ir intensyvių diskusijų su visuomene ir suinteresuotomis pusėmis planas buvo papildytas alternatyvios politikos (kas ta alternatyvi politika?) priemonėmis, kurios prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo (infa.lt nepastebėjo, kad būtų vykusios kokios nors diskusijos su visuomene – gal kas iš skaitytojų pastebėjo?).

Tarp jų: įpareigojimai viešajam sektoriui plėsti žaliuosius pirkimus, įskaitant žaliosios energijos vartojimą, siekis iki 2030 m. atsisakyti anglies ir naftos produktų vartojimo šildymo sektoriuje naujos priemonės dėl alternatyvių degalų naudojimo (kokie tie alternatyvūs degalai? – biokuras – tai dar blogiau, nei gamtinės dujos – tai ta pati anglis – infa.lt).

Su viešosios konsultacijos renginių įrašais ir iš visuomenės gautais pasiūlymais susipažinti galima čia.

infa.lt komentaras:

Šis vyriausybės rašinys – tai bandymas atsišaudyti biurokratinėmis formuluotėmis, kurių apibrėžimo nerasite niekur. Pavyzdžiui tokiomis: ,„žalioji energija (Saulės, vėjo, vandens, kuri kitu būdu teršia gamtą)”, „žalieji pirkimai”, „alternatyvūs degalai” ir, net „alternatyvi politika”, kas rodo, jog straipsnis buvo rengiamas paskubomis, prasilenkiant ne tik, kad su tikrove, bet ir su sveiku protu. Pavyzdžiui, kas gali būti tie „alternatyvūs degalai” šildymo sektoriuje, kurių iki šiol niekas nebūtų naudojęs? – Šiai dienai jie tiesiog neegzistuoja. O jei kada atsiras – tai bus paprasčiausi degalai, kurie degdami išskirs anglies dvideginį prieš kurį čia bandoma kovoti.

O, pavyzdžiui, toks išsireiškimas kaip „alternatyvios politikos priemonėmis” – kas yra alternatyvi politika? – Kažkas, kas su dabartine politika neturi nieko bendro. Ar valdžia sutiks atsisakyti savo dabartinės politikos? Bent jau masinio mūsų miškų naikinimo? Kas tuo tiki?

O „žalieji pirkimai” – čia jau ko gero minties viršūnė – matomai visi kiti prieš tai buvę pirkimai teršė gamtą ir atmosferą, o štai „žalieji” jau bus kitokie – perkami už kitokius pinigus ir užrašomi kitokiu tekstu, saugomi už Žemės ribų, ir neturintys jokių pakuočių bei apskritai fizinio tūrio, ir, remiantis tuo – kainuos gerokai brangiau, dėl ko ir vadinsis „žaliaisiais”.

Mes galime pastebėti, jog artėjant į Naujuosius – politinė beprotybė plačiąja prasme, apima vis didesnius „politikos plotus”, kai vietoje to, kad konsultuotųsi su mokslininkais ir specialistais, vyriausybė veda „intensyvias diskusijas su visuomene ir suinteresuotomis pusėmis”.

Kaži kodėl chirurgai prieš operaciją nesikonsultuoja, na, bent jau su operuojamojo giminaičiais, kaip suinteresuota puse? Kokius įrankius naudoti, iš kurios pusės geriau pjauti, kokią narkozę taikyti – gal alternatyvias anestezuojančias priemones, kaip, pavyzdžiui, gryną heroiną vietoje morfino ir panašiai?

Reikia pastebėti, jog tai vyksta ne vien nacionaliniu, bet ir visos Europos lygmeniu, kai politikai prikuria planų, kurių įgyvendinimui nėra parengta ir nenusimato jokių priemonių, apart jų pačių norų. Tada kuriami visokie „alternatyvūs žodeliai”, neslepiantys savyje jokios prasmės, tam, kad galima būtų užpildyti jais savo nieko nereiškiančius tekstus. Šioje situacijoje eilinį kartą blaivų protą pademonstravo Lenkija, atsisakiusi  į tuos planus įtraukti savo anglies pramonės sunaikinimą. Tačiau galime su liūdesiu konstatuoti, jog Lietuva – tai ne Lenkija, toli gražu. Šiuo klausimu Lenkijai galime tik pavydėti, kaip, beje, ir daugeliu kitų klausimų.