infa.lt

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Panevėžio rajone, Dembavoje, nužudytos merginos artimųjų skundą Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, nusprendė patenkinti skundą iš dalies ir priteisti pareiškėjams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų.

2013-09-21 Panevėžio rajone automobilio bagažinėje sudegintos merginos artimieji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti jiems iš Lietuvos valstybės įvairaus dydžio patirtą neturtinę žalą bei 4 mln. eurų jiems, kaip nukentėjusiosios  įpėdiniams, patirtai neturtinei  žalai atlyginti. Pagrobta ir uždaryta automobilio bagažinėje mergina 10 kartų iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino Bendrosios pagalbos centro (BPC) telefonu prašydama pagalbos, tačiau jos nesulaukė.

BPC įranga nerodė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono numerio, be kurio šios įstaigos darbuotojai negalėjo nustatyti tikslios skambinančiosios buvimo vietos. Pareiškėjai prašė teismo pripažinti, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi faktinės galimybės nustatyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiojo buvimo vietos, nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, t. y. pažeidė Europos Sąjungos direktyvas.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui kilus abejonių, ar pagal Europos Sąjungos direktyvą yra privaloma nustatyti skambinančiojo vietą, kai skambinama iš įrenginių be SIM kortelių, buvo nuspręsta kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019-09-05 priėmė prejudicinį sprendimą šioje byloje, kuriame konstatavo, kad ES direktyvoje nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti galimybę naudotis skambinančiojo vietos nustatymo duomenimis, kai tik ta institucija gauna tokį skambutį, įskaitant atvejus, kai skambinama iš mobiliojo ryšio telefono be SIM kortelės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į ESTT prejudicinį sprendimą, konstatavo, kad Bendrasis pagalbos centras, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija turėjo pareigą užtikrinti bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono ryšio numerio 112 tinkamą funkcionavimą siekiant nustatyti skambinančiojo asmens vietą, tačiau tai nebuvo padaryta. Įvertinęs į Bendrojo pagalbos centro ir Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamų paslaugų svarbą viešajam saugumui bei Vidaus reikalų ministerijai suteiktą kompetenciją formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką šioje srityje, teismas daro išvadą, kad visos šios valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, taigi visos jos prisidėjo prie neturtinės žalos pareiškėjams atsiradimo.

Teismo nuomone, visos šios institucijos, netinkamai įgyvendinusios ES direktyvos nuostatas, turi solidariai atsakyti už pareiškėjams padarytą neturtinę žalą.

Teismas nusprendė patenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus priteisti jų patirtą neturtinę žalą dėl nukentėjusiosios mirties (nuo 7 000 eurų iki 50 000 eurų).

Pareiškėjų skundo reikalavimą priteisti jiems, kaip žuvusiosios įpėdiniams, iš Lietuvos valstybės atlyginti 4 mln. eurų nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą teismas atmetė, kadangi pareiškėjai neturi reikalavimo teisės dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.