infa.lt

Vokiečiai abejoja, ar prezidento D.Trampo Amerika juos gins užpuolimo atveju | Andrew Harnik / AP

Remiantis apklausa, paskelbta likus kelioms dienoms iki NATO viršūnių susitikimo Hertfordšyre, daugiau vokiečių nori sustiprinti ryšius su Rusija ir Kinija, nei su Britanija ir JAV, rašo britų The Times

Aukštas Prancūzijos nacionalinio saugumo pareigūnas teigė, kad NATO išgyvena politinę krizę dėl skirtumų tarp skirtingo požiūrio į strategiją Rusijos atžvilgiu ir prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) priešiškos retorikos Europos adresu.

Turkijos invazija į šiaurinę Siriją, nepaisant Vakarų pasmerkimo, ginčai dėl karinių išlaidų o taip pat valstybių narių, tokių kaip Vokietija ir Vengrija, didėjantis atvirumas Kinijos atžvilgiu, suskaidė NATO.

Europos sostinės bijo būti izoliuotos ir tapti pažeidžiamomis, ir visa tai vyksta augančių abejonių, dėl Amerikos noro ginti jas užpuolimo atveju, fone. Jungtinių Valstijų ir Vokietijos santykiai šią savaitę labai pablogėjo po ginčo dėl Berlyno „balandžių“ politikos Kinijos atžvilgiu.

Susilpnėję ryšiai tarp dviejų šalių buvo pastebėti vakar paskelbus tyrimą, kuriame teigiama, kad tik 22% vokiečių nori būti saugomi JAV branduolinių ginklų, o 40% šalies gyventojų norėtų, kad juos apsaugotų Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos branduoliniai arsenalai.

66% vokiečių pasisako už glaudesnius santykius su Rusija, 60% – už glaudesnius santykius su Kinija, 50% – už glaudesnius santykius su Britanija ir 50% – už glaudesnius santykius su JAV.

Šią apklausą, kurioje dalyvavo 1000 žmonių, atliko „Körber Foundation“ tyrimų centro specialistai.

Panašias vokiečių požiūrio į santykius su JAV blogėjimo tendencijas skelbia ir „Pew Research Center” agentūra, kurios pateikiami duomenys liudija, jog 2017 santykius teigiamai vertino 42%, o jau 2018 – tik 24%. Atitinkamai blogai vertino 56% – 73%. Tiesa, pačių amerikiečių požiūris į santykius su vokiečiais pakito nedaug.

Kitą savaitę NATO narės susitiks viešbutyje „Grove“ (Grove Hotel) Watfordo priemiestyje, kur švęs 70-ąsias Aljanso metines.

NATO vienybę šiandien išbando Turkija, kurios atstovai, kaip tapo žinoma, pasisako prieš planus ginti Lenkiją ir Baltijos šalis.

Ir tai žada tęstis iki tol, kol likusios NATO narės pripažins Sirijoje kovojančias kurdų pasipriešinimo grupes teroristine grupuote.

„(Turkai) ima įkaitais europiečius, blokuoja karinio planavimo patvirtinimą ir reikalauja nuolaidų“, – sakė vienas diplomatas interviu naujienų agentūrai „Reuters“.

Be to, labai išsiskiria vizijos strategijos srityje. Prancūzijos prezidentas Macronas, neseniai paskelbęs apie NATO „smegenų mirtį“, palaiko suartėjimą su Rusija, o taip pat kalba apie galingesnės Europos armijos sukūrimą.

Vokietija ir Norvegija norėtų išlaikyti dabartinę NATO struktūrą.

JAV pareigūnai tvirtina, kad Vašingtonas „lieka laive“, nors Donaldas Trampas reikalauja reikšmingesnių savo sąjungininkų indėlių.

Vakar Prancūzijos gynybos ministerijos užsienio reikalų generalinė direktorė Alice Guitton pareiškė, kad NATO, kaip organizacija, nemirė, tačiau jos viduje daug nesutarimų ir trūksta kolektyvinės valios veikti.

„Kariniu požiūriu ji veikia gana gerai“, – pabrėžė ji, kalbėdama Berlyno saugumo konferencijoje. „Tačiau ji šiuo metu išgyvena politinę krizę“.

Generolas Philipas Breedlove, buvęs JAV karo pajėgų vadas Europoje, paragino Amerikos sąjungininkes nerizikuoti ir neleisti Rusijai ir Kinijai vis labiau silpninti aljansą.

Jo teigimu, solidarumas yra ne „dovana“, o „kažkas, už ką turime kovoti kiekvieną dieną“.