infa.lt

nuotr.: industrywired.com

Anot MIT eksperto, dabar daugelis linkę nuvertinti kapitalizmo laimėjimus, kurių dėka galime mažiau dėmesio skirti bado ir išteklių trūkumo prognozėms. Žmonija su tuo susidoros pasitelkdama naujas technologijas. Turėtume sutelkti dėmesį į problemas, kurių kapitalizmas negali išspręsti.

Daugelis ekspertų mano, kad pagrindinė aplinkos problemų, įskaitant globalų atšilimą, priežastis yra kapitalizmas ir vartojimo augimas. Tačiau Masačusetso technologijos instituto tyrėjas Andrew McAfee savo straipsnyje „Wired“ portale išdrįso išreikšti alternatyvų ir gana nepopuliarų požiūrį.

McAfee išvardina daugybę niūrių prognozių, kurias pateikė tarptautinės organizacijos. Pavyzdžiui, JT paskelbė, kad dėl klimato pokyčių ir žemės degradacijos žmonija įžengė į maisto krizės erą. Kyla problemų ne tik su maistu, bet ir su medžiagomis, pirmiausia su retaisiais Žemės elementais.

Nepaisant to, tyrėjas mano, kad žmonija sugebės išgyventi ir netgi klestėti kapitalizmo ir technologinės pažangos dėka.

McAfee nagrinėja du garsius mokslinius darbus, kurie jau 1960–1970 m. sandūroje numatė sunkius žmonijai laikus – Paulo Erlicho „Populiacijos bomba“ ir Romos klubo užsakytą pranešimą „Augimo ribos“.

Erlicho prognozė, kad žmonių skaičius padidės, pasirodė labai tiksli, tačiau, priešingai nei skaičiavo, tai neprivedė prie masinio badavimo. „Augimo ribose“ taip pat yra daugybė prognozių, kurios išsipildė, tačiau teiginiai apie metalų ir degalų trūkumą buvo klaidingi.

„McAfee“ mano, kad kai kurių prognozių netikslumas susijęs su tuo, kad jos neatsižvelgia į žmonėms būdingą laisvosios rinkos išradingumą ir pranašumus. Priartėdami prie tam tikro ištekliaus trūkumo, žmonės visada rasdavo pakaitalą ar alternatyvų šaltinį.

Be to, galima suvartoti daugiau, tam išleidžiant mažiau išteklių ir energijos. Anot McAfee, tai jau vyksta dėl efektyvesnio medžiagų naudojimo. Pavyzdžiui, jutiklių buvimas padeda ūkininkams eikvoti mažiau vandens, trąšų ir pesticidų. Dėl naujojo dizaino aliuminio indų gamintojai dabar sunaudoja daug mažiau aliuminio.

Tyrėjas šį procesą vadina „vartojimo dematerializacija“ ir teigia, kad tai vyksta visoje ekonomikoje.

McAfee pripažįsta rimtą globalaus atšilimo pavojų, tačiau netiki, kad jis sąlygos masinį badą. Anot jo, mokslo pažanga žmoniją maitins, net jei prognozuojama, kad iki 2050 m. jos skaičius išaugs dar 2 milijardais. Tyrėjas taip pat nesitiki medžiagų trūkumo dėl pereikvojimo.

Nepaisant to, tai nėra priežastis paleisti procesą savieigai. Yra problemų, dėl kurių kapitalizmas ir technologinė pažanga negali susidoroti vieni. Vienos iš jų yra oro tarša, padidėjęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, retų ir nykstančių rūšių apsauga ir ekonominė nelygybė. Šios problemos reikalauja greito sprendimo, tačiau neturėtumėte jaudintis dėl to, kad greitai baigsis ištekliai, – reziumuoja McAfee.