infa.lt

Šiuolaikinio vidaus degimo variklio (VDV) išradėju laikomas „Mercedes“ įkūrėjas Gottlibas Daimleris (Gottlieb Daimler). Dabar jo įmonė tampa viena iš tų, kurios yra pasirengusios atsisakyti benzino, naudojant vietoje jo baterijas ir elektros variklius. O naujos kartos VDV kūrimas nutraukiamas.

Vidaus degimo variklis pagaliau miršta“ – šia fraze „Electrek“ pradeda publikaciją apie naują, prabangių automobilių su Mercedes prekės ženklu gamintojo, „Daimler“, kursą. Plėtros vadovas Marcusas Schaeferis teigia, kad „Daimler“ nekurs naujos kartos VDV, o vietoje to skirs pajėgumus kuriant platformas elektrinėms transporto priemonėms.

Tai pažymėtina, nes būtent „Daimler“ įkūrėjai – Gotlibas Daimleris ir Wilhelmas Maybachas – laikomi šiuolaikinės VDV schemos išradėjais. Ironiška, bet XX amžiaus pradžioje ši schema išstūmė būtent elektros variklius – ir po to dominavo daugiau nei šimtą metų.

Schaeferis pabrėžia, kad atsisakymas nuo benzino ir dyzelino vyks palaipsniui. Pavyzdžiui, jis neatmeta, jog „Daimler“ inžinieriai patobulins kai kuriuos dabartinės kartos variklių komponentus.

Galutinė perėjimo prie elektros variklių data kol kas neįvardinta.,

Pastaraisiais metais benzininiai varikliai priartėjo prie savo efektyvumo ribos, o dyzeliniai varikliai netgi peržengė ją – deja, tik dėl skandalingų nustatymų, skirtų bandytojams parodyti, kad jie yra mažiau kenksmingi aplinkai, nei yra iš tikrųjų. „Dieselgate“ vos nepražudė „Volkswagen“ – kompanijos, kuri dabar aktyviausiai reklamuoja ekologiško automobilio idėją, laukdama savo „pirmagimio“ ID.3 pardavimų pradžios.

Kompanija žada, jog jau artimiausiais metais elektromobiliai taps nebrangesni benzininių.

Spaudimas automobilių pramonei auga ir įstatymų leidėjų dėka. Vis daugiau šalių nustato apribojimus parduodant automobilius su vidaus degimo varikliais – paprastai kalba eina apie datas 2040–2050 m.

Bet, pavyzdžiui, Airija jau nuo 2030 m. ketina visiškai uždrausti benzininius variklius naujuose automobiliuose. O Norvegijoje elektromobiliai jau užėmė pusę rinkos.

Aplinkosaugininkų teigimu, Europa turi tik 10-15 metų atsisakyti VDV, jei žemynas ketina įgyvendinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato tikslus.